20 pavojaus rodiklių. Artėja audra. Rusija jau lygina Baltijos šalis su „Leningrado blokada“ ()
„Kova vyksta pasauliniu lygmeniu.“
© Ekrano nuotrauka|https://www.youtube.com/watch?v=Xb6ZwuW4eKY
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabartinė geopolitinė situacija sudaro itin palankias sąlygas galimai Rusijos ir Baltarusijos agresijai prieš Baltijos regiono valstybes, praneša „Unian“, remdamasi Ukrainos projekto „Juodosios jūros strateginių tyrimų institutas“ ekspertų vertinimais.
Instituto vadovo Andrijaus Klymenkos nuomone, Baltijos valstybės jau iš anksto turi pasiekti visišką ginkluotųjų pajėgų kovinę parengtį, kad būtų iki minimumo sumažinta galimos eskalacijos rizika. Šis vertinimas grindžiamas ilgamete analitikų patirtimi – jie anksčiau prognozavo Krymo aneksiją ir fiksavo kritinį rizikų augimą prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 m. vasarį, praneša „Radio Svoboda“.
Ekspertai stebi dvidešimt rizikos rodiklių, o dabartinė situacija atskleidžia pavojingas paraleles su ankstesnėmis krizėmis. Ypač nerimą kelia informacinė dedamoji – Rusijos žiniasklaidos ir propagandos retorika.
Klymenka pabrėžia, kad Rusijos propagandos tonas Baltijos valstybių atžvilgiu tapo „ypač šiurkštus“, agresyvus ir isteriškas. Kaliningrado klausimo eskalavimas tapo pagrindiniu visuomenės nuomonės formavimo žymekliu.
|
Rusijos žiniasklaidoje regionas pradėtas lyginti su Leningrado blokada, kuriant „apsupto forposto“ įvaizdį, esą blokuojamo NATO valstybių (daugiausia Lietuvos ir Lenkijos). Rusijos žiniasklaida skatina naratyvus apie „neišvengiamą blokadą“ ir „okupacijos grėsmę“.
„Jūs, gyvenantys už Uralo ir Sibire, negalite suprasti apsupto Kaliningrado gyventojų jausmų ir minčių, kuriuos iš visų pusių supa priešai. Iš čia mes aiškiai matome, kaip NATO aktyviai įgyvendina savo planus neutralizuoti Rusijos grėsmes“, – ekspertai cituoja tipiškus Rusijos žiniasklaidos teiginius.
Kaip dar vieną rizikos veiksnį Klymenka mini pokyčius pasaulinėje politikoje. Jo manymu, dėl naujų JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvų Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas prarado pagrindinės figūros pasaulinėje geopolitikoje statusą ir pastumtas į „antrą planą“.
Kadangi Rusijos armija Ukrainoje atsidūrė strateginiame akligatvyje, o scenarijus Kazachstane mažai tikėtinas, ekspertas nubrėžė du teorinius agresijos kelius: bandymą efektyviai aneksuoti Baltarusiją, pašalinant Lukašenką; jėgos veiksmus prieš Baltijos valstybes, ypač Estiją arba Lietuvą.
Kaip žinoma, incidentai Baltijos jūroje tampa vis dažnesni. Plačios Baltijos jūros infrastruktūros stebėsena ir apsauga yra aktualus nacionalinio saugumo klausimas Lenkijai ir kitoms pakrantės valstybėms. Tai ypač susiję su jūroje įrengtu plačiu telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros tinklu, taip pat ten esančiais dujotiekiais – „Balticconnector“ jungia Suomiją ir Estiją, „Baltic Pipe“ tiekia dujas iš Norvegijos į Lenkiją ir t. t.
Taip pat Latvijos Konstitucijos apsaugos biuras (SAB) pranešė, kad Rusijos keliami saugumo pavojai Europoje ženkliai didėja, ir nors šiuo metu Rusija nekelia Latvijai tiesioginės karinės grėsmės, vis dėlto daugybė požymių rodo galimus ilgalaikius planus.
SAB pabrėžia, kad Rusijos tikslas – silpninti Vakarus tiek valstybiniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. „Pastaraisiais metais Vakarų, kaip egzistencinės grėsmės valdančiajam režimui, suvokimas tik stiprėjo. Rusija mano, kad jau dabar tiesiogiai kariauja su Vakarais ir kad kova vyksta tiek Ukrainoje, tiek globaliai, tiek ideologiškai. Aštrėjant Rusijos grėsmių suvokimui, saugumo rizikos Europoje ženkliai didėja“, – teigiama ataskaitoje.
Vienas iš vis aktyviau naudojamų instrumentų yra teisinių mechanizmų taikymas tarptautinėje arenoje, siekiant tarptautiniu mastu diskredituoti Latviją ir ilgesnėje perspektyvoje pasiekti, kad Latvijai būtų daromas tarptautinis spaudimas pakeisti savo politiką Rusijos atžvilgiu.
Ypatingą dėmesį Rusija skiria Jungtinėms Tautoms – pavyzdžiui, jau pastaruosius pusantrų metų Rusijos užsienio reikalų ministerija periodiškai praneša, kad ruošiasi paduoti Baltijos valstybes, įskaitant Latviją, taip pat kelias kitas šalis, į JT Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl rusakalbių gyventojų teisių pažeidimų. Šių ieškinių tikslas – tarptautiniu mastu diskredituoti Latviją ir per ilgesnį laiką pasiekti, kad Latvijai būtų daromas tarptautinis spaudimas pakeisti savo politiką Rusijos ir rusakalbių gyventojų atžvilgiu, vertina SAB.
Kaip pabrėžia SAB, surinkta informacija rodo, kad Rusijos požiūris į Latviją tampa vis panašesnis į tą, kurį Rusija turėjo Ukrainos atžvilgiu prieš karo pradžią. Šiuo metu Rusija nekelia Latvijai tiesioginės karinės grėsmės, tačiau daugybė požymių rodo galimus ilgalaikius planus, konstatuoja biuras.
„Vladimiro Putino režimas ir toliau demonstruoja iškreiptą grėsmės suvokimą, kurį skatina vis didėjanti Kremliaus elito izoliacija ir vidinės kritikos stoka. Rusija mano, kad jau dabar tiesiogiai kariauja su Vakarais ir kad ši kova vyksta tiek Ukrainoje, tiek pasauliniu, tiek ideologiniu lygmeniu. Toks suvokimas ir pasaulėžiūra didina įvairių klaidingų sprendimų riziką“, – teigia SAB.
