Juodoji skylė Centriniame banke: Rusijos rezervai dega tiesioginiame eteryje ()
„Neigiama perkainojimo korekcija.“
© Foto-Rabe (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/money-burn-dollar-waste-finance-4418858/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žinutė paskelbta socialinio tinklo X paskyroje @FetisovSergii.
Tai – tikra audra.
Kol viešojoje erdvėje visiems buvo užkalbinėjami dantys, Centrinio banko užkulisiuose įvyko milžiniško masto finansinis įvykis.
Per vos 7 dienas Rusijos aukso ir valiutos rezervai sumažėjo 29,3 mlrd. JAV dolerių.
Centrinis bankas tai įvardijo techniniu terminu – „neigiama perkainojimo korekcija“.
Tačiau pasitelkime logiką. Kad rezervai per savaitę sumažėtų 3,5 % vien dėl „perkainojimo“, doleris arba auksas turėjo smarkiai nuvertėti pasaulio rinkose. To neįvyko.
Vadinasi, tai greičiausiai ne statistinė korekcija, o realus rezervų panaudojimas – faktiškas išpardavimas.
Pabandykime suprasti, kur dingo suma, prilygstanti mažos valstybės metiniam biudžetui.
Kur dingo pinigai? Rezervų eikvojimas realiu laiku
|
Esmė tokia: per vieną savaitę – nuo 2026 m. sausio 30 d. iki vasario 6 d. – Rusijos tarptautiniai rezervai sumažėjo nuo 826,8 mlrd. iki 797,5 mlrd. JAV dolerių.
Oficialus paaiškinimas – valiutų kursų svyravimai.
Neoficialus aiškinimas – skubus biudžeto skylių lopymas arba rublio kurso palaikymas.
1. Nuostolių mastas – apie 30 mlrd. JAV dolerių
29,3 mlrd. JAV dolerių – tai itin didelė suma.
Palyginimui:
tai daugiau nei „Gazprom“ metinės eksporto pajamos nepalankiais metais;
tai reikšminga dalis numanomo biudžeto deficito, apie kurį kalbama neoficialiose finansų apžvalgose.
Išvada paprasta: tokios sumos paprastai neišnyksta vien „dėl kursų svyravimų“. Jos būna realiai panaudojamos.
2. Kas galėjo būti parduota?
Apie 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos rezervų yra įšaldyti Vakarų šalyse ir negali būti naudojami.
Tai reiškia, kad minėti 30 mlrd. greičiausiai buvo paimti iš vadinamosios „aktyvios“, faktiškai prieinamos rezervų dalies.
Jeigu Centrinis bankas pardavė auksą ar Kinijos juanius, tai rodo, kad šalies viduje atsirado skubus valiutos poreikis.
Galimi variantai:
Finansų ministerijai – einamosioms valstybės išlaidoms padengti (atlyginimams, karo išlaidoms);
Bankų sistemai – siekiant sumažinti valiutos trūkumą ir stabilizuoti rublio kursą.
3. „Neigiama perkainojimo korekcija“ kaip priedanga
Šis terminas dažnai vartojamas tada, kai norima technine kalba užmaskuoti realius finansinius sprendimus.
Jeigu aukso kaina per savaitę būtų kritusi 5 %, tai būtų aiškiai matoma pasaulio biržose. To nebuvo.
Todėl kritikai daro prielaidą, kad po „perkainojimo“ etikete buvo paslėptas realus kapitalo nutekėjimas – pinigai faktiškai paliko rezervus.
4. Ironiškas patarimas gyventojams
Toje pačioje informacinėje erdvėje pasirodo patarimas gyventojams:
„Laikykite pinigus indėliuose šešiems mėnesiams.“
Potekstė tokia: kol valstybė per trumpą laiką išleidžia dešimtis milijardų, gyventojams siūloma nejudinti savo santaupų, kad bankų sistema išlaikytų likvidumą.
Jei žmonės, matydami mažėjančius Centrinio banko rezervus, masiškai pradėtų atsiiminėti indėlius ar pirkti grynuosius dolerius, visa sistema galėtų patirti rimtą sukrėtimą.
.jpg)
.png)
