„Tai buvo strateginė klaida.“ Europa pagaliau pripažįsta didžiausią savo nesąmonę ()
Vis dar sunku patikėti, kad tai buvo padaryta sąmoningai.
© Raimond Spekking / CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Chooz_Nuclear_Power_Plant-9361.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai, kad Europa kelis dešimtmečius politiniais sprendimais save silpnino, yra faktas. Europa mažino išlaidas gynybai, apkarpė ir prispaudė savo ginklų pramonę, mažino aktyvių šarvuočių tarnyboje skaičių. Tačiau iki šiol savo klaidų Europa nepripažįsta ir net neskuba jų taisyti.
Tačiau kai kurie paklydimai yra skaudesni už kitus ir Europa yra pasiruošusi tai pripažinti.
„Europa sumažino branduolinės energijos dalį nuo maždaug trečdalio 1990 m. iki maždaug 15 procentų šiandien. Šis sprendimas buvo strateginė klaida“, – pagaliau pripažino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
|
Iš visų būdų gaminti elektros energiją vietose, kur nėra ypatingai didelių, užtvenkimui tinkamų upių, branduolinė energetika yra pats protingiausias. Atominėse elektrinėse gaminama elektra gali būti labai pigi. Be to, atominės jėgainės yra visai mažos, palyginti su energijos kiekiu, kurį jos gali pagaminti. Jos praktiškai neteršia aplinkos, veikia tyliai ir tik su minimalia priežiūra. Jos nedarko kraštovaizdžio, nes yra tiesiog pramoniniai objektai pramoniniuose rajonuose. Atominė energetika kartu yra ir ypatingai saugi.
Taigi, Europa mažino savo pasikliovimą pigia, švaria, aplinkai iš tikrųjų draugiška elektra, nes… Niekas iš tikrųjų nežino, kodėl. Buvo iš dalies Rusijos išlaikomų grupių, kurios kalbėjo nesąmones apie saugumą ar taršą, bet jos buvo nedidelės ir nereikšmingos. Buvo ir politikų, kurie nusišnekėdavo apie atominių jėgainių saugumą. Bet Europa, atrodo, tiesiog šiaip sau nusprendė nepasikliauti protingiausiu elektros gaminimo būdu.
