Į Lenkiją iš visos Europos plūsta ginklų srautas. Kažkas akivaizdžiai pasikeitė ()
Europos šalys rekordiniais tempais didina ginkluotės pirkimus.
© Kancelaria Sejmu / Rafał Zambrzycki (CC BY 2.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Polish_Land_Forces#/media/File:Warszawa_%E2%80%93_defilada_%E2%80%9ESilni_w_sojuszach%E2%80%9D_(5).JPG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujausia Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ataskaita aiškiai rodo, kad pasaulinė prekyba ginklais keičiasi sparčiau nei bet kada nuo Šaltojo karo pabaigos. Jungtinės Valstijos stiprina savo dominavimą kaip pagrindinė ginkluotės eksportuotoja, Rusija praranda pozicijas, o Europos šalys rekordiniais tempais didina ginkluotės pirkimus. Šiuo atžvilgiu pirmauja Lenkija.
SIPRI duomenys rodo, kad 2021–2025 m. ginklų importas į Europos šalis buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei praėjusį penkmetį. Toks dinamiškas augimas tiesiogiai susijęs su Rusijos invazija į Ukrainą. Daugelis šalių pripažino, kad dabartinis kariuomenės modernizavimo tempas yra nepakankamas, ir nusprendė skubiai didinti savo karinį potencialą. Šiame fone išsiskiria Lenkija.
Lenkija ginkluojasi iš peties. Ginklų importas išaugo daugiau nei 800 procentų
Remiantis ataskaita, ginkluotės importas į Lenkiją, lyginant su 2016–2020 m. laikotarpiu, išaugo net 852 procentais. Toks didelis šuolis rodo, kaip stipriai pastaraisiais metais pasikeitė valstybės saugumo strategija. Lenkija pradėjo plataus masto kariuomenės modernizavimo programą ir ėmė pirkti karinę techniką iš daugelio užsienio gamintojų, kad kuo greičiau padidintų savo gynybinius pajėgumus.
|
Augantys ginkluotės pirkimai Europoje taip pat tiesiogiai susiję su karu Ukrainoje. Analizuojamu laikotarpiu Ukraina tapo didžiausia ginklų importuotoja pasaulyje – jai teko 9,7 % visų pasaulinių tiekimų. Svarbiausia ginkluotės tiekėja šiai šaliai buvo Jungtinės Valstijos, užtikrinusios 41 % tiekimų. Toliau rikiuojasi Vokietija (14 %) ir Lenkija (9,4 %).
SIPRI ginklų perdavimo tyrimų programos direktorius Mathew George’as atkreipia dėmesį, kad karas Ukrainoje tapo pagrindiniu veiksniu, skatinančiu ginklų importo augimą Europoje. Pasak jo, tiekimai Ukrainai yra labiausiai matomas šio proceso elementas, tačiau tuo pat metu daugelis kitų Europos šalių pradėjo gerokai intensyviau investuoti į ginkluotę, siekdamos sustiprinti savo ginkluotąsias pajėgas augančios Rusijos grėsmės akivaizdoje.
JAV dominuoja ginkluotės rinkoje. Europa perka daugiausiai per 20 metų
Pokyčiai matomi ir eksportuotojų pusėje. Didžiausia ginkluotės tiekėja pasaulyje išlieka Jungtinės Valstijos. 2021–2025 m. joms teko 42 % pasaulinio ginklų perdavimo. JAV įmonės eksportavo įrangą į 99 valstybes, iš jų – į 35 Europos šalis. Svarbu tai, kad pirmą kartą per du dešimtmečius Europa tapo didžiausia regionine Amerikos ginkluotės gavėja. Į žemyną nukeliavo 38 % JAV eksporto, o Artimiesiems Rytams teko 33 %.
Antrąją vietą tarp eksportuotojų užima Prancūzija, kuriai tenka 9,8 % pasaulinio ginklų tiekimo. Analizuojamu laikotarpiu Prancūzijos eksportas išaugo 21 %. Nors ginkluotės pardavimai kitoms Europos šalims padidėjo daugiau nei penkis kartus, didžioji dalis prancūziškos technikos keliavo už Europos ribų, pirmiausia į Indiją ir Egiptą.
Rusija praranda ginklų eksportuotojos pozicijas. Pardavimai smuko daugiau nei perpus
Ryškų nuosmukį užfiksavo Rusija. Jos dalis pasauliniame ginkluotės eksporte sumažėjo nuo 21 % (2016–2020 m.) iki vos 6,8 % (2021–2025 m.). Tai reiškia maždaug 64 % eksporto kritimą. Šiuo metu didžioji dalis Rusijos ginkluotės keliauja į Indiją, Kiniją bei Baltarusiją.
Ketvirtoje vietoje tarp didžiausių eksportuotojų atsidūrė Vokietija, aplenkusi Kiniją. Vokietijos dalis pasauliniame tiekime sudarė 5,7 %, be to, beveik ketvirtadalis eksporto atiteko Ukrainai kaip karinė parama.
Tuo pat metu Europa, nepaisant augančios nuosavos gynybos pramonės gamybos, vis dar didžiąja dalimi kliaujasi importu. SIPRI tyrėja Katarina Djokic nurodo, kad tai ypač pasakytina apie pažangiausias sistemas, tokias kaip koviniai lėktuvai ar tolimojo nuotolio oro gynybos sistemos, kurias Europos šalys ir toliau perka daugiausia iš Jungtinių Valstijų.
Pirmieji naikintuvai F-35 Lenkijai. Kariuomenė spartina modernizaciją
Šiame kontekste Lenkija tampa viena svarbiausių ginkluotės rinkų Europoje. Po ilgų derybų ir laukimo, kol bus įgyvendintos sutartys, į šalį pradės plūsti technika, kuri reikšmingai padidins kariuomenės kovinį potencialą. Dėl rekordinių išlaidų gynybai ir užbaigtų didelių sandorių su JAV bei Pietų Korėja, Lenkija siekia atsidurti moderniausią ginkluotę turinčių Europos šalių viršūnėje.
Vienas simboliškiausių įvykių bus pirmųjų penktosios kartos naikintuvų F-35 „Lightning II“ pasirodymas Lenkijoje. 2026 m. gegužę planuojama pristatyti du pirmuosius naikintuvus, o liepą – dar du. Tai 2020 m. pasirašytos sutarties, apimančios iš viso 32 lėktuvus, kurie bus pristatyti iki dešimtmečio pabaigos, įgyvendinimo pradžia.
Rekordinės išlaidos kariuomenei. 2026-ieji Lenkijai bus lūžio metai
Visgi didžiausias pastiprinimas artimiausiu metu palies šarvuotąsias pajėgas. Lenkija jau baigė priimti pirmąją 180 Pietų Korėjos tankų K2 partiją, o dar 180 vienetų šalį turėtų pasiekti 2026–2030 m. Lygiagrečiai bus baigiami 2022 m. užsakytų 250 amerikietiškų tankų „Abrams M1A2 SEPv3“ pristatymai.
Dideli pokyčiai vyksta ir artilerijoje. Lenkija iš viso užsakė 364 Pietų Korėjos savaeiges haubicas K9, kartu plėtodama savo artilerijos sistemą „AHS Krab“, gaminamą bendrovėje „Huta Stalowa Wola“. Planuojama, kad „Krabų“ skaičius Lenkijos kariuomenėje viršys 200 vienetų.
Svarbus modernizavimo elementas bus ir naujos pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, sukurtos „Huta Stalowa Wola“, įvedimas. Pirmieji egzemplioriai kariuomenę pasiekė 2025 m., o ateinančiais metais tiekimai turėtų dar labiau paspartėti.
![[ŽT] Įtampa pasiekė piką: jie traukiasi](/photo/202603/12/16/thumb_513892__paveikslas(9867).png)
