„Tai tik Lego žaidimas.“ Vokiečių ginklų baronas viešai pažemino Ukrainos dronų kūrėjus ()
Milijonai į balą? „Virtuvinė“ gamyba keičia karybos taisykles negrįžtamai.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1294186612894414&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol pigūs, vos kelis šimtus dolerių kainuojantys ukrainietiški dronai į šipulius mala milijoninės vertės rusų tankus ir šarvuočius, Vakarų gynybos titanai neslepia paniekos. Vokietijos milžinės „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris viešai išsityčiojo iš Ukrainos technologinių pasiekimų, pavadindamas juos „namų šeimininkių virtuvine gamyba“.
Ar karas Ukrainoje iš tiesų sukėlė technologinę revoliuciją? A. Pappergeris mano priešingai. Interviu leidiniui „The Atlantic“ metu jis nesirinko žodžių ir Ukrainos pastangas prilygino vaikų žaidimams.
„Tai nėra inovacija“
|
„Rheinmetall“ vadovo nuomone, ukrainiečių džiaugsmas dėl pigių dronų sėkmės yra gerokai perdėtas. „Tai tarsi žaisti su Lego“, – rėžė jis, pabrėždamas, kad Ukraina nepasiekė jokio realaus technologinio proveržio.
Paklaustas apie Ukrainos inovacijas, A. Pappergeris tik gūžčiojo pečiais: „Jie kuria inovacijas su savo mažais dronais ir sako: „Oho!“. Ir tai puiku. Gerai. Bet tai nėra „Lockheed Martin“, „General Dynamics“ ar „Rheinmetall“ lygio technologijos.“
Pasak jo, Ukrainos gynybos bendrovės, kurios dabar laikomos didžiausiomis dronų gamintojomis pasaulyje, tėra mėgėjų būreliai. „Tai ukrainietės namų šeimininkės. Jų virtuvėse stovi 3D spausdintuvai ir jos gamina dronų dalis. Tai nėra inovacija“, – kategoriškai nukirto pramonės magnatas.
Kiniškos detalės ir vakarietiška arogancija
Žurnalistas Simonas Schusteris pažymi, kad A. Pappergerio kritika turi faktinį pagrindą: Ukrainos dronai iš tiesų surenkami iš importuotų dalių. Rotoriai, varikliai, kameros ir mikroschemos dažniausiai keliauja iš Kinijos, kuri kontroliuoja daugiau nei 80 % pasaulinės mažų bepiločių orlaivių rinkos.
Tačiau čia pat slypi ironija, kurios Vakarų gigantai nenori pripažinti. Būtent žema kaina yra didžiausias Ukrainos ginklas. Kai sudėtingos „Lockheed Martin“ ar „Rheinmetall“ sistemos kainuoja milijonus, o jų gamyba trunka mėnesius, Ukrainos „namų šeimininkės“ tiekia mirtinus įrankius už kapeikas.
Karas keičiasi, bet magnatai purtosi
Kol „Rheinmetall“ vadovas tyčiojasi, realybė mūšio lauke diktuoja savo sąlygas. JAV ir sąjungininkės jau pajuto, ką reiškia eikvoti brangias oro gynybos raketas prieš pigius dronus. Tai sukėlė paniką net Artimuosiuose Rytuose – vyriausybės skubiai ieško pigių alternatyvų ir dairosi būtent į ukrainietiškus naikintuvus-perėmėjus.
Atrodo, kad kol tradiciniai gynybos milžinai saugo savo pelno maržas ir aukštųjų technologijų statusą, „virtuvinė“ gamyba keičia karybos taisykles negrįžtamai. Ar tai arogancija, ar baimė pripažinti, kad milijonus kainuojantys tankai tapo pažeidžiami 500 dolerių kainuojančiam „žaislui“?
.jpg)
.jpg)
