Jis numetė informacinę bombą: „Norėčiau, kad visi Amerikos kareiviai paliktų Europą“ ()
Ar Europa šiandien turi savo Vinstoną Čerčilį? Deja, neturi. Nėra žmogaus, kuris vienareikšmiškai ir nuosekliai, bėgant metams, perspėtų, kad pas mus bus karas.
© Gage Skidmore (CC BY-SA 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Donald_Trump_%2829496131773%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Europos politikai, įskaitant lenkus, perka itin brangius povandeninius laivus, karinius laivus, lėktuvus. Turite užduoti sau klausimą, ar jie pasiteisins naujo tipo kare – dronų kare? Iškart jums pasakysiu, kad ne, jų jums neprireiks“, – „Onet“ sako buvęs Ukrainos vidaus reikalų viceministras, dabartinis VRM vadovo patarėjas Antonas Heraščenka.
Ekspertas stebina ir teiginiu, kad norėtų, jog JAV išvestų iš Europos visus savo karius.
Pokalbis įvyko forumo „Impact'26“ metu. Tai viena svarbiausių Vidurio ir Rytų Europos ekonomikos ir technologijų konferencijų, suburianti verslo, mokslo, politikos lyderius ir startuolius.
Katarzyna Barczyk: Kaip šalis, kuri nekariauja, turėtų ruoštis civilių gyventojų gynybai užsienio agresijos atveju? Ką Lenkija turėtų padaryti pirmiausia?
Antonas Heraščenka*: Pirmiausia reikia mokytis iš Ukrainos patirties, kaip gintis nuo dronų. Lenkijos valdžiai rekomenduočiau leisti savanoriams, karo patarėjams atvykti į Ukrainą ir iš arti stebėti mūsų oro gynybos veiksmus.
Lenkai yra Ukrainoje.
Taip, yra savanorių, net kariškių, tačiau tai nėra valstybės politika, tai nėra oficialūs kariuomenės atstovai. O juk tai labai paprasta, mus skiria vos keli šimtai kilometrų.
Kremliuje tai bus priimta kaip dalyvavimas kare.
Manau, kad Ukrainos oro erdvės gynyba Rusijos negali būti traktuojama kaip agresija prieš ją. O geresnio būdo mokytis nei tiesioginis dalyvavimas gynybos veiksmuose nėra. Galima žiūrėti prezentacijas, tokias kaip ta, kurią pristačiau „Impact“ metu, galima žiūrėti vaizdo įrašus internete. Tačiau tai visiškai kas kita nei reali patirtis.
Jūs jau turite šią patirtį, darau prielaidą, kad padarėte ir savo išvadas – kas pavyko, kas ne. Kuri civilinės gynybos sistemos dalis suveikė gerai, ką reikėjo taisyti eigoje, kas buvo silpniausia vieta. Pirmiausia reikia turėti valstybinę politiką, kaip apsisaugoti nuo grėsmės. Šiuo metu Lenkijoje, kai vyksta didelės atakos prieš Ukrainą, pakeliami labai brangūs naikintuvai F-16, F-35. Kiekviena tokio skrydžio valanda kainuoja milžiniškus pinigus. Į dronus šaudėte amerikietiškomis raketomis, kurių viena kainuoja kelis milijonus. Jei Rusija prieš Lenkiją surengtų tokią ataką, kokias matome Ukrainoje, kai atskrenda keli šimtai dronų, jūsų raketos pasibaigtų per kelias minutes.
Turite sieną su Rusija. Rusija jau daugelį amžių yra Lenkijos priešas. Todėl reikia priimti politinius sprendimus. Tiesa, gynybai skiriate milžiniškus pinigus. Tačiau jie nukeliauja Europos įmonėms, kurios neturi jokios patirties gaminant ginkluotę naujo tipo karui. Man atrodo logiška, kad kadangi Lenkija mums padeda – už ką nuoširdžiai dėkoju – dabar Ukraina galėtų padėti Lenkijai.
|
Kariniai klausimai, oro gynyba – tai viena. O kaip dėl procedūrų, susijusių su evakuacija, kaip dėl slėptuvių? Kaip tai pasiteisino pas jus?
Nei Lenkija yra pasiruošusi, nei Ukraina buvo pasiruošusi masinėms atakoms prieš mūsų teritoriją. Slėptuvės, statytos tarybiniais laikais, buvo apleistos, o aplaidumas šioje srityje buvo milžiniškas. Turėtų būti statomi nauji slėptuvių objektai. Ukrainoje šiuo metu labai paplitusios betoninės konstrukcijos, kurias galima užkasti po žeme šalia gyvenamųjų namų ar įmonių. Tai labai paprasta technologija, ir tai neabejotinai reikia daryti. Tačiau pagrindinis klausimas – ar Lenkijoje tikima Rusijos keliama grėsme. Nes norint kažko imtis rimtai, turi būti grėsmės suvokimas. Ukrainoje, nors karas juk vyko nuo 2014 m., vis tiek nebuvo tikima, kad įmanoma, jog mūsų danguje skraidytų priešo lėktuvai, o balistinės raketos smūgiuotų į mūsų miestus.
Vadinasi, manote, kad svarbiausia yra padėti žmonėms suvokti grėsmę.
Svarbiausia yra valstybės politika, nukreipta šia linkme. Ar Europa šiandien turi savo Vinstoną Čerčilį? Deja, neturi. Nėra žmogaus, kuris vienareikšmiškai ir nuosekliai, bėgant metams, perspėtų, kad pas mus bus karas. Britai irgi nenorėjo tikėti. Sakė: pabandykime susitarti su Hitleriu. Šiuo metu pagrindinis klausimas yra, ar atsiras politikas, kuris nuolat kartos: turime būti pasiruošę.
Kinija netrukus užpuls Taivaną? „Jie daug protingesni už Trumpą“
Ko tikitės iš Trumpo ir Xi derybų, ar vizitas Pekine atneš kokių nors teigiamų rezultatų Ukrainai?
Aš apskritai nieko nesitikiu iš Trumpo, nes tai žmogus, neturintis jokių moralinių principų. Šiandien jis gali pasakyti viena, rytoj – kita. Užjaučiu Amerikos visuomenę, kuri šiais metais mini 250-ąsias nepriklausomybės metines, kad turi tokį prezidentą. Trumpu niekas nepasitiki – pradedant jo žmona, baigiant artimiausia aplinka. Kodėl juo turėtų tikėti Xi Jinpingas, kuris per pastaruosius metus matė 10 JAV politikos posūkių Kinijos atžvilgiu, muitų įvedimą ir atšaukimą ir t. t. Todėl nemanau, kad šis susitikimas turės kokių nors teigiamų pasekmių Ukrainai ar plačiau – Europai.
Kinija ramiai eis savo keliu, didins savo įtaką. Strateginis Kinijos tikslas yra užimti Taivaną, klausimas tik – kokiu būdu jie tai pasieks. Ar eis Trumpo keliu, kuris nusprendė, kad nori kovoti su Iranu, ar Putino, kuris nusprendė pradėti karą Europoje, ar tai bus labiau diplomatinis bei ekonominis spaudimas. Tačiau vienaip ar kitaip Taivanas per 5–10, galbūt 20–40 metų sugrįš į Kinijos sudėtį. Šią tikimybę vertinu kaip labai didelę.
Sakote 5–10 metų, galbūt 20–40. Bet ne metai – pusmetis?
Kinija yra protingesnė už Trumpą. Jie žino, kad tokie jėgos veiksmai turės neigiamų pasekmių ir pačiam Pekinui, ir pasaulio ekonomikai. Jie turi pavyzdžių. Iranas faktiškai laimėjo karą blokuodamas Hormūzo sąsiaurį. Niekas nežino, kaip jį atblokuoti. Persijos įlankos šalys, visas pasaulis dėl to patiria didžiulius nuostolius.
„Norėčiau, kad JAV pasitrauktų iš Europos“
Kaip vertinate JAV karių išvedimą iš Vokietijos?
Galiu atsakyti trumpai: norėčiau, kad visi Amerikos kariai paliktų Europą. Apie tai rašau atvirai.
Europa be JAV yra pajėgi apsiginti nuo Rusijos?
Manau, kad taip. Norėčiau, kad JAV pasitrauktų iš Europos. Pirma, tai bus naudinga pačiai Amerikai. Tai leis jiems sutaupyti. JAV valstybės skola pasiekė rekordinį lygį. Antra, Europai tai kelias į savarankiškumą saugumo ir gynybos klausimais. Turite Ukrainą. Kreipkitės į mus, mes turime patirties priešintis Rusijos armijai. Ekonominis potencialas yra, tereikia jį tinkamai išnaudoti. Europos politikai, įskaitant lenkus, perka itin brangius povandeninius laivus, karinius laivus, lėktuvus, todėl turite užduoti sau klausimą – ar jie pasiteisins naujo tipo kare, dronų kare? Iškart jums pasakysiu, kad ne, jų jums neprireiks.
Tai ką, vien tik pigūs dronai ir antidroniniai tinklai? Juk vis tiek reikalingos šiuolaikinės raketos, raketų paleidimo įrenginiai, koviniai lėktuvai...
Povandeniniai laivai šiuolaikiniame kare yra nereikalingi. Dideli kariniai laivai? Prisimenate, kaip Ukraina nuskandino raketinį kreiserį „Moskva“? [Juodosios jūros laivyno flagmanas, nuskendo 2022 m. balandžio 14 d., kliudytas Ukrainos priešlaivinių raketų „Neptun“ – red. past.]. Tai jiems milžiniškos išlaidos.
Geriausias scenarijus Ukrainai? „Putino mirtis“
Po apkarpyto Pergalės parado Maskvoje, kuriam „leido“ įvykti Zelenskis, pasirodė daug optimistiškų komentarų, esą matome Rusijos silpnumą, kad jos žlugimas jau arti. Ar šis optimizmas nėra perdėtas? Kokia silpna iš tikrųjų yra Rusija?
Rusija turi didelį užnugarį dėl savo teritorijos, branduolinės valstybės statuso ir galingos ekonomikos, kurią sunku uždusinti sankcijomis. Galima sukelti krizę, bet uždusinti – neįmanoma. Pažvelkime į Iraną: dešimtmečiai sankcijų, ir kas iš to? Šiaurės Korėja: visą savo gyvavimo laikotarpį jai taikomos sankcijos, ir kas iš to? Todėl mums geriausias scenarijus, kalbant apie Rusiją, yra Putino mirtis. Tikėkimės, kad tai įvyks kuo greičiau.
Mirus Putinui, jo vietą užims kas nors kitas.
Yra didelė tikimybė, kad jo įpėdiniai norės sudaryti taiką su pasauliu, įskaitant Ukrainą. Esu tikras, kad dar savo gyvenime – dabar man 47 metai – aš, o ir jūs taip pat, nuvažiuosime į Ukrainos Krymą.
* Antonas Heraščenka eina oficialaus Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo pareigas. Jis yra žinomas politikas, visuomenės veikėjas ir saugumo specialistas, anksčiau ėjęs vidaus reikalų viceministro pareigas (2019–2021 m.) bei buvęs Aukščiausiosios Rados nariu. Jis pelnė didelį tarptautinį pripažinimą kaip pagrindinis informacijos realiuoju laiku šaltinis po 2022 m. Rusijos invazijos, pasitelkdamas savo milžinišką auditoriją socialiniuose tinkluose – įskaitant „Telegram“ kanalą „Pravda Gerashchenko“ – kovos veiksmų medžiagai, perimtoms komunikacijoms ir vidiniams instruktažams platinti. Per visą savo karjerą jis buvo aistringas skaidrumo dėl Rusijos karo nusikaltimų šalininkas ir buvo vienas iš duomenų bazės „Myrotvorets“, kurioje sekami asmenys, laikomi grėsme Ukrainos nacionaliniam saugumui, įkūrėjų.
