Rusijos ekonomika artėja prie lūžio: degalų krizė ir paralyžiuota logistika keičia karo eigą  ()

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Alkatras“ bataliono kariai patruliuoja prie fronto esančiame Družkovkos mieste Donecko srityje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Alkatras“ bataliono kariai patruliuoja prie fronto esančiame Družkovkos mieste Donecko srityje
© HANDOUT / 93-IOSIOS „CHOLODNYI YAR“ ATSKIROS MECHANIZUOTOS BRIGADOS SPAUDOS TARNYBA / AFP

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

 
Ukrainos karys ruošia smogiamąjį droną „Blyskavka“ smūgiui prieš Rusijos pozicijas Konstantinovkos kryptimi, Donecko sritis, Ukraina
Ukrainos karys ruošia smogiamąjį droną „Blyskavka“ smūgiui prieš Rusijos pozicijas Konstantinovkos kryptimi, Donecko sritis, Ukraina
© DIEGO HERRERA CARCEDO / ANADOLU / ANADOLU VIA AFP

Jau dabar degalų krizė apėmė beveik visus šalies regionus: kainos degalinėse kai kur išaugo 40 %, kai kur – dvigubai, o Kryme, į kurį naktimis per Krymo tiltą prasiveržia degalų autocisternos, – net penkis kartus.

 

Tokia situacija smogia dviems „putinomikos“ pamato ramsčiams: pigiems energijos ištekliams vidaus rinkoje – jie užtikrina gyventojų ir verslo mobilumą bei leidžia žemdirbiams išlaikyti žemas produktų kainas – ir aktyviam energijos išteklių bei jų perdirbimo produktų pardavimui užsienyje, pildančiam valstybės iždą.

Pirmieji nukentėjo eiliniai vartotojai: benzino už senąsias kainas išnykimas pradėjo keisti jų gyvenimo būdą ir planus, o naujos kainos aiškiai rodo, kad šie pokyčiai – ilgalaikiai. Kuro šalyje tapo žymiai mažiau, ir daugeliui asmeninių kelionių jo tiesiog nebeužtenka. Paskui susirūpino žemdirbiai ir verslas, priklausomas nuo pristatymų bei darbuotojų mobilumo. Ūkininkams dabar neaišku, kaip apskaičiuoti derliaus vertę pagal naujas kainas – ypač kai jų produkcijos kainos jau yra nustatytos sutartyse, – kur gauti degalų, jei jų nėra, ir ar apskritai verta dabar investuoti į jų pirkimą ir derliaus nuėmimą: ar tai nesibaigs bankrotu. Juolab kad grūdų eksportas – pagrindinė Rusijos žemės ūkio produkcija – po Ukrainos dronų atakų sustabdomas. Vis dėlto eksporto sustabdymas leis palikti daugiau grūdų šalies viduje, užtikrinant gyvuliams pigius pašarus, o gyventojams – nebrangius maisto produktus.

Verslas pradeda prisitaikyti prie naujos situacijos: mažina arba atšaukia pristatymus, perkelia darbuotojus, kurie anksčiau į darbą atvykdavo savo asmeninėmis transporto priemonėmis, į nuotolinį darbo režimą, o tai jau paveikė, pavyzdžiui, Sibiro miestus.

Tačiau kol kas prisitaikymas vyksta tokiomis sąlygomis, kai benziną ir kurą iš principo galima įsigyti – arba ilgai stovint eilėje degalinėje, arba už dvigubą ar dar didesnę kainą. Pagrindinių perdirbimo įrenginių sunaikinimas didžiausiuose naftos perdirbimo gamyklose nereiškia, kad tiekimas iš gamyklų ir naftos bazės nutraukiamas iš karto: ten yra dideli sukaupti atsargų kiekiai ir rezervai – paprastai, tikriausiai, maždaug dviems mėnesiams. Pirminę krizę sukėlė vartotojų panikos, neapibrėžtumo ir dalies įmonių noro pasilikti benziną bei dyzeliną, kad galėtų juos parduoti brangiau, derinys. Tačiau realios daugiau nei 40 % gamybos sustabdymo pasekmės pasijus tik rugpjūtį – kai įsigyti degalų per biržos ir rinkos mechanizmus jau bus neįmanoma, nes vyriausybė neišvengiamai imsis jų paskirstymo prioritetinėms grupėms.

Niekas neleidžia manyti, kad rugpjūtį Rusijoje veikiančių naftos perdirbimo gamyklų padaugės – beveik neabejotinai jų bus žymiai mažiau, kaip ir atsargų didžiuosiuose saugyklose. O tai turėtų lemti Rusijos ekonomikos perėjimą iš kvazirinkos į „militarinę“ – karinę-pramoninę ir paskirstymo ekonomiką.

 
 
 

 

Didelės gyventojų grupės dėl to patirs tiesioginius nuostolius: atleidimus iš darbo, bankrotą ar staigų verslo susitraukimą ir pan. Tai dar labiau pagilins augančią ekonomikos krizę, kuri jau dabar smarkiai smogia tiek atskiriems sektoriams, tiek visai ekonomikai. Sparčiai mažėja ne tik gamyba ir statybos, bet ir vartojimas – prekių, maisto produktų bei buitinės technikos pirkimai (įmontuojamos technikos paklausa sumažėjo 25 %), automobilių. Remiantis liepos 13 d. „Kommersant“ duomenimis, viešojo maitinimo įstaigų lankomumas 2026 m. sausio–birželio mėnesiais sumažėjo 6–10 %.

Be to, nuostolius dėl eksporto per Juodąją jūrą sumažėjimo – dėl Ukrainos dominavimo pagrindiniuose uostuose ir transporto maršrutuose bei dėl atakų prieš uostus – tik nedidele dalimi galima kompensuoti didinant grūdų ir kitų žemės ūkio produktų tranzitą per Kaspijos jūrą į Iraną. Ten uostų pajėgumai ir komercinis laivynas nėra pritaikyti staigiam prekybos apyvartos augimui, o geležinkelio susisiekimas yra arba užblokuotas (kaip su Azerbaidžanu), arba labai ribotas ir jau perkrautas esamais kroviniais (maršrutas į Iraną ir Afganistaną per Kazachstaną ir Turkmėnistaną).

Taigi bet koks tolesnis variklių kuro gamybos apimčių sumažėjimas Rusijos Federacijoje kelia nenuspėjamų pasekmių socialinės ir ekonominės katastrofos grėsmę, kurios fone 2026 m. turizmo sezono žlugimas visose Maskvos kontroliuojamose Juodosios jūros regionuose atrodys kaip smulkmena.

Krymas

Kaip gali klostytis įvykiai, jau daugiau nei mėnesį rodo Krymas.

Remiantis naujausiais pranešimais iš ten, šiaurinėje pusiasalio dalyje jau daugiau nei savaitę visiškai nėra elektros: šaldyti maisto produktai sugedo, o gyventojai, turintys asmeninį transportą, pradeda savarankiškai evakuotis. Panaši situacija susiklostė kalnuotoje Krymo dalyje ir Feodosijos rajone. Ukrainos dronai mažiausiai du kartus atakavo Rusijos ir Krymo elektros perdavimo liniją Kerčės rajone. Pusiasalio centrinėje dalyje elektra tiekiama itin nereguliariai: liepos 12 d. 11 val. ryto jos nebuvo devyniose savivaldybėse, įskaitant beveik visus didžiuosius miestus – Sakus, Jevpatoriją, Simferopolį, Jaltą. Devyniose savivaldybėse taip pat nebuvo vandens. Liepos 12 d. vakare Rusijos Sevastopolio gubernatorius paskelbė, kad elektra bus tiekiama pagal grafiką „dvi valandos kas šešias“. O kadangi Ukrainos dronai dabar beveik kiekvieną naktį sunaikina nuo keturių iki dešimties transformatorių elektros pastotėse, nesunku numatyti: iki liepos pabaigos elektra gyventojams liks geriausiu atveju tik Kerčės regione.

Wide spread power outages across illegally occupied Crimea. Here Sevastopol. pic.twitter.com/aVkq46UIqz

— Greyskull (@FreudGreyskull) July 11, 2026

Turistų srautas, iš kurio pirmiausia gyvena pusiasalis, sumažėjo – sprendžiant iš vaizdo įrašų iš Krymo paplūdimių – iki 2–3 % palyginti su praėjusiais metais. Tai jau sužlugdė visą prekybos ir pramogų verslą, aptarnavusį turistus – išliko tik privatūs miniviešbučiai. Sustoja žemės ūkio ir kasybos įmonės. Liepos 13 d. Rusijos vyriausybė skubos tvarka skyrė daugiau nei 3,7 mlrd. rublių Krymo turizmo sektoriui remti – šios lėšos turėtų išgelbėti pagrindines šio sektoriaus įmones ir darbuotojus. Tačiau kada ir kokia šių pinigų dalis iš tikrųjų pasieks žmones – atsižvelgiant į visišką Krymo valdžios korupciją – nežinia.

 
 
 

 

Pateikiami pranešimai apie iš pusiasalio išvykstančius Rusijos piliečius, kurie ten persikėlė po 2014 metų; taip pat sklandė gandai apie pagrindinių administracinių institucijų perkėlimo į Krasnodaro kraštą pasirengimą (jos nepasitvirtino). Tačiau pagrindinė problema išlieka: kas nutiks dešimtims, o greičiausiai – šimtams tūkstančių Krymo gyventojų, kurie šią vasarą norės palikti savo namus be elektros ir vandentiekio – ir regioną, kuriame jiems nebeliko darbo, o visų prekių kainos yra bent trečdaliu aukštesnės nei vidutinės Rusijoje.

Padėtis fronte

Galima konstatuoti: Rusijos vasaros puolimas iš esmės išsikvėpė. Gana tikėtina, kad įtakos turėjo ne tik nuostoliai mūšio lauke, bet ir Rusijos užnugario logistikos žlugimas. Per dvi savaites Rusijos pusė pasiekė tik du reikšmingus laimėjimus.

Charkovo srityje liepos 2–3 d. puolimas iš Volčansko į pietus ir pietryčius lėmė maždaug penkių kilometrų prasiveržimą Burluko kryptimi – dėl to srities vadovybė paskelbė evakuaciją iš 40 gyvenviečių jos šiaurės rytiniame kampe. Jei šis žygis tęsis, kyla grėsmė, kad visas šis kampas – kuriame yra ne mažiau kaip 200 gyvenviečių – bus palaipsniui atkirstas nuo likusios šalies teritorijos. Tačiau tam Rusijos kariuomenei reikia įveikti dar ne mažiau kaip 50 km ir perbristi keletą nedidelių upių, o esamomis sąlygomis tai neatrodo realu.

Rusijos kariuomenė toliau veržiasi į Konstantinovką ir jos apylinkes. Ukrainos žiniasklaida parodė tipišką Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „atsisveikinimo“ vaizdo įrašą iš vakarinės Časovo Jaro dalies, nugriautos iki rūsių lygio. Gali būti, kad tai susiję su Konstantinovkos šiaurės rytinės dalies praradimu, nes būtent šia teritorija Ukrainos karinės dalys aprūpindavo Časov Jarą ir ten keisdavo karius. Vis dėlto nė viena iš šalių kol kas nepaskelbė apie šio rajono užėmimą.

Savo ruožtu Ukrainos ginkluotosios pajėgos (VSU) surengė sėkmingus ir priešo pripažintus kontrpuolimus Pokrovsko kaimo rajone (fronto linijoje tarp Pokrovsko ir zonos į šiaurę nuo Gulajpoli), leidusius atstumti priešą porą kilometrų į pietus. Kitose vietose, kaip įprasta, „vyksta sunkūs mūšiai“.

Nikolajus Mitrochinas
republicmag.io

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)
Bendrinti
Naujienos iš interneto

Komentarai ()

Susijusios žymos: