Marse pastebėti keisti pailgi įtrūkimai: tai vieta, kur gali būti aptikta gyvybė (Foto) ()
Prieš porą dešimtmečių dauguma mokslininkų galvojo, kad Marsas visiškai geologiškai neaktyvus. Visgi pastaruoju metu randama vis daugiau įrodymų, jog Raudonosios planetos gelmės dar palyginus neseniai buvo aktyvios, o gal tokios yra ir dabar.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pavyzdžiui, ugnikalniai Marse veržėsi vos prieš kelis milijonus, o gal net prieš 53 tūkstančius, metų – lyginant su planetos amžiumi, tai tarsi akimirka.
Pastarasis išsiveržimas vyko Cerberio grioviuose – pailgų įtrūkimų regione, esančiame Eliziejaus lygumoje šiauriniame planetos pusrutulyje. Dabar grupė mokslininkų pateikė įrodymų, jog po Eliziejaus lyguma plyti didžiulis karštos mantijos medžiagos srautas. Tokie srautai, arba pliumai, kartais kyla Žemėje; jie gali sukelti Žemės drebėjimus ir vulkaninius išsiveržimus toli nuo tektoninių plokščių kraštų.
Marse jų irgi beveik neabejotinai buvo tolimoje praeityje – tokie išsiveržimai padengė šiaurinę planetos pusę vulkaninės kilmės uolienomis. Mantijos srautai beveik neabejotinai egzistuoja ir Veneroje. Tačiau gerokai mažesniame ir šaltesniame Marse tokį aptikti gana netikėta. Visgi tyrėjai turi net keletą įrodymų, kad jis egzistuoja.
InSight zondo aptinkami Marso drebėjimai daugiausiai sklinda iš Cerberio griovių, taigi ten vyksta stipriausi tektoniniai procesai planetoje. Visas regionas iškilęs apie pusantro kilometro virš aplinkinių žemumų. Gravitacinio lauko variacijos rodo, kad pakilimas remiasi į struktūras mantijoje.
Galiausiai, kraterių dugnai regione yra palinkę į šalis nuo regiono centro, taip lyg visa pluta būtų pakilusi kaip burbulas. Mantijos srauto skersmuo siekia net 4000 kilometrų – daugiau nei pusę visos planetos skersmens. Srauto teikiama šiluma po Eliziejaus lyguma gali sukurti sąlygas gyvybei egzistuoti.
Pavyzdžiui, 2005 metais ten aptikti pelenais padengti vandens ledo klodai, datuojami 2-10 milijonų metų praeitimi. Gali būti, kad vanduo tada išsiliejo būtent dėl kaitinimo iš gelmių. Jei vandens ten giliai yra ir dabar, tai gali būti puiki vieta ieškoti mikroorganizmų.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.
