2022 m. kosminės misijos: astrofizikas skelbia, kas pavyko, o kas visiškai žlugo (1)
Kiekvienų metų pradžioje sulaukiame daugybės pranešimų apie numatomus metų planus. Tinklaraščio „Konstanta 42“ autorius, VU Fizikos fakulteto docentas, dr. Kastytis Zubovas pasidalijo pastebėjimais, apie tai, kas pasaulio kosmoso industrijoje buvo planuota prieš metus ir kaip tuos planus 2022 metais pavyko įgyvendinti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Starship
Planas: „Kovo mėnesį SpaceX žada pirmąjį orbitinį Starship erdvėlaivio skrydį. Jei skrydis bus sėkmingas, per šiuos metus numatoma dar apie dešimt bandymų, o tikros misijos prasidės kitąmet – tarp jų planuojami skrydžiai į Mėnulį ir Marsą.“
Realybė: Įvairios techninės problemos bei infrastruktūros statyba privertė atidėti planuojamą skrydį. Dabartinis planas yra skrydžiui kovo mėnesį, taigi beveik lygiai metais vėliau, nei rašiau prieš metus. Tikėkimės, kad po metų nereikės rašyti to paties.
Starliner
Planas: „Šiemet gegužę planuojamas dar vienas bandymas be įgulos, o po jo galbūt ir bandomasis skrydis su įgula.“
Realybė: Bandymas be įgulos įvyko laiku ir pavyko beveik visiškai sėkmingai, nepaisant nedidelių problemų su varikliais. Bandomasis skrydis su įgula planuojamas šių metų balandį.
Vulcan Centaur
Planas: „United Launch Alliance planuoja išbandyti naujos kartos raketą Vulcan Centaur, kuri pakeis ilgametes Delta IV ir Atlas V.“
Realybė: Įvairios problemos su raketos dalių gamyba bei skrydžio klientų – firmos Astrobotic – prašymas privertė atidėti skrydį. Šiuo metu oficialus planas yra skristi pirmąjį šių metų ketvirtį, nors pasirodo vertinimų, kad be gegužės nieko nebus.
New Glenn
Planas: „Kompanija Blue Origin metų pabaigoje planuoja išbandyti pirmąją orbitinę raketą New Glenn.“
Realybė: Įvairūs užtrukimai privertė atidėti skrydį; šiuo metu jis planuojamas šių metų pabaigai. Tiesa, kompanija jau turi keletą užsakymų raketai, o naujausias atėjo iš NASA: New Glenn 2024 metais turėtų gabenti naują zondą į Marsą.
Dream Chaser
Planas: „Kompanija Sierra Nevada Corporation kažkada šiemet turėtų pradėti reguliarius atsargų papildymo skrydžius į Tarptautinę kosminę stotį su Šatlą primenančiu erdvėlaiviu Dream Chaser.“
Realybė: Dream Chaser skrydis priklausomas nuo Vulcan Centaur raketos, taigi pastarosios vėlavimas privertė atidėti ir šią misiją. Kol kas planuojama, kad Dream Chaser į Tarptautinę kosminę stotį keliaus šią vasarą.
Axiom Mission I
Planas: „Jau vasario pabaigoje kompanija Axiom Space į Tarptautinę kosminę stotį nugabens keturių turistų grupę. Skrydis bus vykdomas naudojant SpaceX Crew Dragon kapsulę, tačiau visu administravimu rūpinasi būtent Axiom Space; tai bus pirmasis visiškai privatus žmonių skrydis į TKS.“
Realybė: Misija įvyko, tiesa ne vasarį, o balandį. Visgi palyginus su aukščiau aprašytais projektais, šį planą galime laikyti visiškai sėkmingu.
Axiom Mission II
Planas: „NASA jau suteikė leidimą ir antrai misijai, šių metų rudenį.“
Realybė: Vasaros pabaigoje pranešta, kad misija turėtų įvykti antrąjį šių metų ketvirtį.
Indijos astronautai
Planas: „Indija planuoja paleisti pirmuosius savo astronautus. Šių metų antroje pusėje planuojamos dvi bandomosios misijos be įgulos, o metų gale arba kitų metų pradžioje – ir pirmasis žmonių pakilimas į kosmosą.“
Realybė: Misijų pradžia atidėta – spalį iki šių metų vasario, gruodį – iki 2024-ųjų vidurio. Bet kuriuo atveju žmonių skrydžiai nutiks ne anksčiau nei antroje 2024-ųjų pusėje.
Nova-C
Planas: „Metų pradžioje SpaceX pakels Mėnulio nusileidimo modulį Nova-C, pagamintą kompanijos Houston Intuitive Machines. Jame bus įdiegta visa šūsnis mokslinių instrumentų, tarp kurių penki kurti NASA, o kiti – įvairių kitų kompanijų ir agentūrų. Tarp jų bus ir mažytis mėnuleigis, kurtas britų kompanijos Spacebit – tai pirmasis britų bandymas nusileisti Mėnulyje.“
Realybė: Misijos rengimas užtruko, šiuo metu planuojamas paleidimas šių metų birželį.
Artemis I
Planas: „Kovą arba balandį turėtume sulaukti ir pirmosios Artemis projekto misijos – naujosios NASA raketos Space Launch System skrydžio aplink Mėnulį.“
Realybė: Apie šią misiją girdėjome daugiausiai iš visų, čia aprašomų. Po daugybės atidėliojimų skrydis buvo sėkmingas, bet įvyko tik lapkritį. Daugiau rašiau čia.
Yaoki
Planas: „ULA Vulcan Centaur raketa (žr. aukščiau) taip pat gabens krovinį į Mėnulį – ten bus ir pirmasis Japonijos mėnuleigis Yaoki.“
Realybė: Mėnuleigis, atrodo, pagamintas ir paruoštas skrydžiui, tereikia sulaukti sėkmingo raketos bandymo. Tiesa, pernai gruodį Mėnulio link išskrido kitas japoniškas prietaisas – nusileidimo modulis HAKUTO-R, sukurtas privačios kompanijos ispace. Planuojama, kad Mėnulį misija pasieks balandį. Modulis gabena ir nedidelį Jungtinių arabų emyratų pagamintą mėnuleigį Rashid.
Luna 25
Planas: „Metų viduryje į Mėnulį išskris Luna 25 – pirmoji Rusijos misija į Mėnulį nuo Sovietų sąjungos žlugimo (tiksliau – nuo 1976-ųjų).“
Realybė: Šiuo metu misijos paleidimas planuojamas šių metų liepą. Turint omeny, kaip rusų kosmoso misijoms sekėsi iki šiol, manau, kad apie šį projektą irgi galima pamiršti.
Houston Intuitive Machines grąžtas
Planas: „Metus pabaigs dar vienas Houston Intuitive Machines projektas – bendra su NASA misija nuskraidinti į Mėnulio pietų ašigalį grąžtą, skirtą ledui gręžti ir ištekliams išgauti.“
Realybė: Deja, jokių naujienų apie šią misiją rasti nebepavyksta. Gali būti, kad ji apjungta su Nova-C, kuri irgi skris į pietinį Mėnulio ašigalį.
JUICE
Planas: „Europos kosmoso agentūra gegužę paleis misiją JUICE, skirtą Jupiterio palydovų tyrimams.“
Realybė: Paleidimas atidėtas, dabar planuojama skrydžio data – šių metų balandis.
ExoMars
Planas: „Rugsėjį išskris kita ESA misija – ExoMars 2022, kurios pagrindinis komponentas yra marsaeigis Rosalind Franklin.“
Realybė: ExoMars misija buvo rengiama kartu su rusija, tad po karo Ukrainoje pradžios sustojo. Metų pabaigoje ESA paskelbė, kad visgi misija nežlunga, o rusiškus komponentus (raketą-nešėją ir nusileidimo modulį) pakeis kitais ir paleis misiją 2028 metais.
Psichės misija
Planas: „Liepą išskris NASA misija į metalinį asteroidą Psichę.“
Realybė: birželį pranešta, kad nepavyko laiku parengti zondo programinės įrangos, todėl misiją tenka atidėti. Metų pabaigoje, po audito, nuspręsta misiją pratęsti ir bandyti skrydį šių metų spalį.
DART
Planas: „Rugsėjį pasibaigs DART misija – erdvėlaivis atsitrenks į mažytį asteroidą Dimorfą ir taip bandys pakeisti jo orbitą aplink didesnį kompanioną Didimą.“
Realybė: na, ši misija nesibaigti negalėjo – kai rašiau aną Kąsnelį, zondas jau buvo pakeliui. Orbitinė mechanika yra patikimesnė už žmogiškus veiksnius, todėl zondas Dimorfą pasiekė ir į jį atsitrenkė. Efektas buvo netgi geresnis, nei tikėtasi.
Verdiktas
Praėję metai nebuvo labai sėkmingi, ypač naujiems kosminiams projektams. Daugybė ilgai atidėliotų paleidimų buvo atidedami ir toliau, kai kurių numatomas paleidimo laikas per metus nė kiek nepriartėjo.
Aišku, buvo ir sėkmių – Artemis, Axiom Mission I – tad belieka tikėtis, kad šiemet sėkmių bus daugiau. Be to, čia apžvelgiau tik tas misijas, kurias minėjau praeitų metų pradžioje.
Buvo ir keletas kitų sėkmingų: aišku, James Webb kosminis teleskopas, taip pat NASA zondas CAPSTONE, skirtas Mėnulio komunikacijų ir navigacijos įrangai tikrinti, Kinijos Tiangong modulinė stotis. Einamieji skrydžiai vyko sėkmingai – pernai jų įvyko rekordinis skaičius, net 180. Tad nepaisant kai kurių nesėkmių ir atidėliojimų, kosmoso tyrimai nesiliauja.
