Vasario pabaigoje atmosferos reiškinių medžiotojų dėmesį patraukė itin galinga Šiaurės pašvaistė, kuri buvo puikiai matoma net ir Lietuvoje.

Po Saulės plazmos išsiveržimo Žemę pasiekusios įelektrintos dalelės, atsitrenkusios į Žemės magnetinį lauką, sukelia geomagnetines audras, o tuo pačiu ir įpūdingą atmosferos reiškinį – pašvaistę, kuri įprastai nakties danguje matoma arčiau Žemės polių.

Vasario pabaigoje dangų nutvieskusią pašvaistę iš Tarptautinės kosminės stoties įamžino ir astronautas Joshas Cassada.

„Visiškai nerealu“, – užfiksuotą pašvaistės kadrą pakomentavo J. Cassada. Kaip pažymi astronautas, nuotraukoje užfiksuotas ryškus šviesulys yra ne Saulė, o Mėnulis.

Absolutely unreal. pic.twitter.com/pah5PSC0bl

— Josh Cassada (@astro_josh) February 28, 2023

Kaip Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje aiškina klimatologas, geografas prof. dr. Arūnas Bukantis, Šiaurės pašvaistė yra viršutinių atmosferos sluoksnių (jonosferos) švytėjimas daugiau kaip 80 km aukštyje dėl oro molekulių jonizacijos.

Jonizacija vyksta dėl kosminės kilmės įelektrintų dalelių (protonų, elektronų) sąveikos su viršutinės atmosferos dujomis (daugiausia azoto molekuliniais jonais ir deguonies atomais) Žemės magnetiniame lauke.

Poliarinių pašvaisčių apatinė riba dažniausiai būna 80–150 km aukštyje. Esant dideliam Saulės aktyvumui rausvos ryškios pašvaistės gali susidaryti 250 km aukštyje ir aukščiau. Lankų plotis siekia 20 km, juostų ir portjerų – iki 80 km, spinduliai sklinda į viršų kelis šimtus kilometrų.

Poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio Saulės aktyvumo metais. Tada Saulės paviršiuje bei gelmėse sustiprėja fiziniai procesai ir į kosminę erdvę išmetami dideli Saulės plazmos srautai.

Susidūrusios su Žemės magnetiniu lauku ir atmosfera, įmagnetintos saulės plazmos dalelės sukelia geomagnetinę audrą, kurios metu galimi elektros tiekimo, radijo ryšio ir kitų komunikacijų sutrikimai.

Manoma, kad geomagnetinių audrų dažnumas susijęs su Saulės aktyvumo ciklu. Šiuo metu saulė yra aktyvumo ciklo finišo tiesiojoje ir piką pasieks 2025-aisiais. Saulės aktyvumo ciklas yra natūralus Saulės gyvavimo procesas, kurio trukmė yra maždaug 11 metų.

Specialistai sako, kad iki 2025 metų jas mes matysime vis dažniau.

Pasak Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronominės observatorijos paskaitininko astronomo Sauliaus Lovčiko, likus porai ar trejetui metų iki Saulės aktyvumo piko, pašvaisčių vis dažnėja.

„Ir 2024, ir 2025 metais tokių pašvaisčių turėtų vis daugėti“, – anksčiau ve.lt sakė astronomas.

Komentarai ()