Jameso Webbo teleskopas leido pasiekti dar vieną ilgai lauktą proveržį: galimai aptiktas išlikęs pirmapradės Saulės sistemos vandens ledas ()
NASA kosminis Jameso Webbo teleskopas (JWST) leido pasiekti dar vieną ilgai lauktą proveržį – šį kartą mokslininkams, tyrinėjantiems milžiniško vandens kiekio Žemėje kilmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naudodamiesi teleskopo prietaisu „NIRSpec“ (angl. Near-Infrared Spectrograph, liet. Artimojo nuotolio infraraudonojo spektro spektrografas) astronomai pirmą kartą patvirtino, kad aplink kometą, esančią pagrindinėje asteroidų juostoje, yra dujų (konkrečiai – vandens garų) – o tai rodo, kad tame regione gali būti išlikęs pirmapradės Saulės sistemos vandens ledas.
Tačiau sėkmingas vandens aptikimas susijęs su nauja mįsle: skirtingai nei kitose kometose, kometoje 238P/Read nebuvo aptikta anglies dioksido.
„Mūsų vandens prisotintas pasaulis, kuriame knibždėte knibžda gyvybės ir kuris, kiek mums žinoma, yra vienintelis toks Visatoje, yra tam tikra paslaptis – mes nežinome, kaip visas šis vanduo čia atsirado, – sako viena iš tyrimo autorių, pranešusių apie šį atradimą, Stefanie Milam. – Vandens pasiskirstymo Saulės sistemoje istorijos supratimas padės mums suprasti kitas planetų sistemas ir tai, ar jos gali būti panašios į Žemę“.
Kometa 238P/Read yra objektas, esantis pagrindinėje asteroidų juostoje, tačiau periodiškai demonstruojantis aureolę (arba komą) ir uodegą kaip kometa. Pagrindinės juostos kometos yra gana nauja klasifikacija, o Reado kometa buvo viena iš trijų pradinių kometų, kurios buvo naudojamos šiai kategorijai išskirti.
Prieš tai buvo manoma, kad kometos skrajoja Kuiperio juostoje ir Oorto debesyje, už Neptūno orbitos, kur toliau nuo Saulės išsilaiko jų ledas. Užšalusios medžiagos, kurios išgaruoja artėjant prie Saulės, suteikia kometoms būdingą komą ir uodegą, skiriančią jas nuo asteroidų. Mokslininkai jau seniai spėliojo, kad vandens ledas galįtų išlikti šiltesnėje asteroidų juostoje, tačiau galutinių įrodymų nepavyko gauti – iki JWST.
„Anksčiau pagrindinėje juostoje matėme objektų, turinčių visas kometoms būdingas savybes, tačiau tik turėdami šiuos tikslius JWST spektrinius duomenis galime pasakyti, kad taip, tai tikrai yra vandens ledas, sukuriantis tokį efektą“, – aiškina Marylando universiteto (JAV) astronomas ir pagrindinis tyrimo autorius Michaelas Kelley.
„Dabar, naudodami JWST atliktus kometos Reado kometos stebėjimus, galime įrodyti, kad asteroidų juostoje gali būti išlikęs ankstyvosios Saulės sistemos vandens ledas“, – sako jis.
Didesnis netikėtumas – dingęs anglies dioksidas. Paprastai anglies dioksidas sudaro apie 10 proc. lakiųjų kometos medžiagų, kurias Saulės šiluma gali lengvai išgarinti. Mokslininkų komanda pateikia du galimus anglies dioksido trūkumo paaiškinimus. Vienas iš jų yra tas, kad susiformavusi Reado kometa turėjo anglies dioksido, bet dėl šiltos temperatūros jo neteko.
„Tai galėjo nutikti dėl ilgo buvimo asteroidų juostoje – anglies dioksidas išgaruoja lengviau nei vandens ledas, todėl per milijardus metų galėjo išgaruoti“, – aiškina M.Kelley.
Pasak jo, kita galimybė, kad Reado kometa galėjo susiformuoti itin šiltoje Saulės sistemos vietoje, kur anglies dioksido nebuvo.
Parengta pagal NASA.