Pirmą kartą laboratorijoje Žemėje buvo sukurtas juodosios skylės diskas: mokslininkai nori pamatyti, kaip jis maitinasi (1)
Grupė mokslininkų laboratorijoje sukūrė juodosios skylės akrecijos diską, kad suprastų, kaip juodoji skylė sugeria medžiagą ir auga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujo eksperimento metu mokslininkai iš Londono imperatoriškojo koledžo (JK) pirmą kartą sugebėjo sukurti besisukantį plazminį diską, imituojantį juodąją skylę supantį diską. Šios plazmos pagalba juodosios skylės įgauna savo masę ir išauga iki neįtikėtinų dydžių, rašo „Space“.
Mokslininkai jau seniai norėjo suprasti, kaip tiksliai auga juodosios skylės. Yra žinoma, kad visa juodosios skylės užfiksuota medžiaga pradeda suktis aplink ją vadinamuosiuose akreciniuose diskuose. Kartais ši medžiaga patenka į juodosios skylės vidų ir atsiranda jos augimas, tai yra, juodoji skylė padidėja ir įgauna masę. Tačiau šio įsisavinimo mechanizmas iki galo neaiškus.
Tokie juodųjų skylių kaupimosi diskai pirmą kartą buvo tiesiogiai matomi astronomams, kai jie padarė pirmuosius supermasyvių juodųjų skylių vaizdus M87 ir Paukščių Tako galaktikų centruose. Šiuose vaizduose aplink tamsią centrinę juodosios skylės dalį galima pamatyti ryškiai oranžinius karštos plazmos diskus.
Šiuo metu mokslininkai žino, kad tokie diskai atsiranda, kai juodoji skylė savo gravitacija pritraukia žvaigždes, dujų debesis ir kitus objektus, patekusius į kosminės pabaisos įtakos zoną. Dėl to visa materija pradeda suktis aplink juodąją skylę, labai įkaista, o elektronai atomuose atsiskiria. Taip dujos virsta plazma, kurią diske laiko juodosios skylės sukimasis ir jos gravitacija.
Tačiau kartais akrecinis diskas suardo stabilų sukimąsi ir dalis plazmos patenka į juodosios skylės vidų. Mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kodėl ir kaip tiksliai vyksta šis procesas. Šios žinios yra labai svarbios, nes be plazmos absorbcijos juodosios skylės negali išaugti iki milžiniškų dydžių. Beveik neįmanoma imituoti supermasyvios juodosios skylės, kuri yra milijardus kartų masyvesnė už Saulę, tačiau galima imituoti akrecinį diską laboratorijoje.
Mokslininkai naudojo specialų prietaisą, į kurį buvo dedama karšta plazma ir ji buvo priversta cirkuliuoti žiedu dideliu greičiu. Paaiškėjo, kad vidiniai plazmos srautai sukasi greičiau arčiau centro, o tai patvirtina esamas teorijas.
Tačiau mokslininkai dar negali sukurti visiškai identiškų sąlygų, kurios egzistuoja juodosios skylės akreciniame diske, tačiau šis pirmasis bandymas jau suteikė svarbios informacijos. Mokslininkai tikisi, kad tolesni eksperimentai padės geriau suprasti, kas vyksta juodųjų skylių diskuose.
Eksperimento autoriai mano, kad juodosios skylės akrecinis diskas suardo stabilų sukimąsi dėl magnetinių laukų įtakos. Dėl to dalis plazmos pradeda kristi į juodąją skylę. Kol kas ši teorija nebuvo patikrinta, tačiau naujas tyrimas gali parodyti, kokie teisūs yra mokslininkai.
Mokslininkų teigimu, juodųjų skylių akrecinių diskų elgesio supratimas padės tiksliau išsiaiškinti, kaip juodosios skylės įgyja masę ir auga. Taip pat šios žinios padės geriau suprasti naujų žvaigždžių atsiradimo iš dujų debesų procesą. Vis dar nauji eksperimentai, kurių dėka tiriamas plazmos elgesys, padės sukurti termobranduolinę energiją Žemėje.
