Staigmena astronomams. Jupiterio palydovas Europa iš tikrųjų nėra toks, kokio tikėtasi ()
Mokslininkai mano, kad viename garsiausių didžiausios Saulės sistemos planetos palydovų branduolio gali nebūti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Arizonos valstijos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad Jupiterio palydovas Europa didžiąją savo gyvenimo dalį praleido be susiformavusio šerdies, jei ši vidinė šerdis apskritai egzistuoja, rašo „Space“.
Jupiterio mėnulis Europa yra ledinė sfera, po kurios kieta pluta yra skysto vandens vandenynas. Bent jau mokslininkai mano, kad vandens čia daugiau nei Žemėje. Mokslininkai taip pat daro prielaidą, kad šis vandenynas turi būtinas sąlygas gyvybės formų atsiradimui ir evoliucijai.
Atlikdami naują tyrimą, mokslininkai nusprendė daugiau sužinoti apie tai, kas slepiasi ketvirtame pagal dydį Jupiterio mėnulyje. Tyrimo autoriai nurodo, kad nepaisant galimo didelio vandens kiekio palydovo viduje, 90 % šio objekto masės sudaro uolos ir metalai.
Ankstesni Europos tyrimai parodė, kad palydovą sudaro ledinė pluta, uolėta mantija ir metalinė šerdis. Tačiau dabar mokslininkai išsiaiškino, kad Jupiterio mėnulio šerdis galėjo susiformuoti milijardu metų vėliau nei likusi jo dalis. Ir tuo pat metu kilo abejonių, ar toks branduolys išvis egzistuoja Europos viduje.
Pasak Kevino Trinho iš Arizonos valstijos universiteto, šis atradimas yra tikras siurprizas mokslininkams, nes Europa didžiąją gyvenimo dalį galėjo praleisti be vidinio branduolio. Dar didesnė staigmena bus, jei Jupiterio mėnulis jo visai neturės, kaip prognozuoja tyrimas.
Mokslininkai mano, kad Europa gali neturėti iki galo susiformavusios vidinės šerdies, nes mėnulis susiformavo daug žemesnėje temperatūroje nei, pavyzdžiui, Žemėje. Tai yra, kai palydovo dalys susijungė ir sudarė naują dangaus kūną, gali būti, kad nebuvo padalijimo į uolėtą mantiją ir metalinę šerdį.
Kaip parodė modeliavimas, savo gyvavimo pradžioje (o dabar Europai 4,5 milijardo metų) per pirmuosius 0,5 milijardo metų vandenynas Europoje galėjo atsirasti dėl cheminių reakcijų. Tiesą sakant, šis vanduo atsidūrė plutoje ir užšalo, todėl Jupiterio mėnulis turi ledo apvalkalą.
Tačiau jei metalinė šerdis vis dar egzistuoja Europoje, mokslininkai mano, kad ji atsirado praėjus tik 1 milijardui metų po palydovo susidarymo. Ir čia svarbų vaidmenį suvaidino gravitacinė Jupiterio įtaka.
Jei Europa vis dar formuoja vidinį branduolį, jo atsiradimas iš tiesų gali paversti Europą tinkamesne gyvybei.
Kol kas tai tik teorija ir ją patvirtinti galės tik būsima NASA misija „Europa Clipper“. Šis erdvėlaivis, kuris po kelerių metų turėtų nuskristi į Jupiterio mėnulį, galės atsakyti į daugelį astronomų klausimų. Įskaitant klausimą, ar Europa turi branduolį, ar jis dar nesusiformavęs.
