Galingiausias pasaulio teleskopas švenčia metines. Atsiuntė nuostabų kosmoso vaizdą (Foto, Video) ()
NASA paskelbė žvaigždžių formavimosi regiono nuotrauką, skirtą Webbo kosminio teleskopo pirmųjų metinių proga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2023 m. liepos 12 d. sukako lygiai metai, kai kosmose 1,5 mln. km atstumu nuo Žemės skrendantis Webbo kosminis teleskopas pradėjo visavertį darbą. Ką šiais metais pasiekė garsusis teleskopas, rašo „The Washington Post“.
Webbo kosminis teleskopas buvo sukurtas stebėti išorinius kosmoso kampus, tikintis pamatyti ankstyviausias galaktikas, kurios savo šviesa apšvietė Visatą. Per pirmąsias observatorijos metines NASA išleido naują nuostabų vaizdą, padarytą Webbo teleskopu.
Here it is: @NASAWebb’s one-year anniversary image. Called Rho Ophiuchi, this area shows about 50 young stars in a cocoon of gas and dust. At 390 light-years away, it's the closest star-forming region to Earth: https://t.co/A3e2XLx9Ef
— NASA (@NASA) July 12, 2023
Webb continues to #UnfoldTheUniverse. pic.twitter.com/tfXT8J2xBW
Nuotraukoje matyti Ro Ophiuchus debesų kompleksas, arčiausiai Žemės esantis žvaigždžių formavimosi regionas, kuriame planetų sistemos, tokios kaip mūsų, gali būti ankstyvosiose formavimosi stadijose. Čia yra apie 50 jaunų žvaigždžių ir jos yra nutolusios nuo mūsų 390 šviesmečių.
Pasak NASA astrofizikės Jane Rigby, Webbo teleskopas veikia geriau, nei manė mokslininkai. O kitais metais jau suplanuota daug svarbių stebėjimų.
Naudodamas prietaisus, stebinčius kosmosą infraraudonųjų spindulių diapazone, Webbo teleskopas gali stebėti tolimiausius žinomos Visatos kampelius, taip pat gali pamatyti, kas slepiasi galaktikose ir kituose objektuose po tankių kosminių dulkių sluoksniu.
Webbo teleskopas į kosmosą iškeliavo 2021 metų gruodžio 25 dieną ir per kelis mėnesius pasiekė tašką, kuriame skrieja aplink Saulę 1,5 mln. km atstumu nuo mūsų. 10 milijardų dolerių vertės observatorija, pradėjusi visą veiklą 2022 metų liepos 12 dieną, jau įrodė, kad pinigai nebuvo išleisti veltui. Teleskopas buvo padarytas kuo tvirtesnis, nes joks pilotuojamas aparatas dar nepasieks jo remontuoti ir atnaujinti. Todėl, jei iškyla problemų, jos visos sprendžiamos nuotoliniu būdu iš Žemės.
We're getting ready to mark the first year of spectacular discoveries from @NASAWebb. The space telescope has transformed the way we see the universe.
— NASA (@NASA) July 11, 2023
Watch NASA Science Live on July 12 at 4pm ET (2000 UTC) & ask experts your questions by using #AskNASA. https://t.co/8H6WEJZal8 pic.twitter.com/1vSav9YCdQ
Beje, per pirmuosius beveik šešis mėnesius kosmose teleskopas kalibravo savo mokslinius instrumentus, kurie apsauginio ekrano dėka visada turi būti labai šalti. Tai vienintelis būdas stebėti erdvę infraraudonųjų spindulių šviesoje.
Per pirmuosius Webbo teleskopo veikimo metus mokslininkai gavo didžiulį vaizdų ir duomenų rinkinį apie tolimiausias, blausiausias galaktikas, taip pat ryškiausias galaktikas, esančias netoli nuo mūsų. Teleskopas taip pat atidžiai tiria Paukščių Taką, taip pat mūsų saulės sistemą ir ypač milžiniškas planetas, tokias kaip Jupiteris, Saturnas, Neptūnas ir Uranas. Dabar mokslininkai turi naujų nuostabių šių planetų nuotraukų, kurios padės padaryti daug svarbių atradimų.
Webbo teleskopo pagalba mokslininkai nori suprasti, kaip vystėsi ankstyvoji visata, kaip formavosi galaktikos ir kaip atsidūrėme ten, kur esame – planetoje, skriejančioje aplink žvaigždę vienoje iš spiralinių Paukščių Tako atšakų.
Naudodami galingiausią infraraudonųjų spindulių observatoriją, mokslininkai aptiko tolimiausią šiandien žinomą galaktiką – JADES-GS-Z13-0, egzistavusią praėjus 320 milijonų metų po Didžiojo sprogimo.
Be to, Webbo teleskopas padarė vieną iš svarbių atradimų, susijusių su egzoplanetomis. Pirmą kartą astronomai atrado anglies dioksidą milžiniškos planetos WASP 39b, kuri skrieja aplink tolimą žvaigždę, atmosferoje.
Manoma, kad dar vienas svarbus Webbo teleskopo pasiekimas yra seniausios juodosios skylės atradimas ankstyvojoje visatoje. Ji egzistavo beveik 0,5 milijardo metų po Didžiojo sprogimo, tačiau vis dar neaišku, kaip ji sugebėjo išaugti iki tokio dydžio ankstyvojoje kosmoso istorijoje.
