Didžioji Visatos dalis yra tuštuma. Ji galiausiai praris visą kosmosą ()
Kosminės tuštumos užima maždaug 80 % žinomos Visatos tūrio ir ateityje jos atliks neigiamą vaidmenį jos egzistavimo metu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visatoje yra tokių erdvės sričių, kuriose nėra galaktikų ar žvaigždžių. Tai yra, ten kartais aptinkamos labai mažos galaktikos, tačiau tai labiau išimtis nei taisyklė. Šios erdvės sritys vadinamos kosminėmis tuštumomis ir jų dydis siekia šimtus milijonų šviesmečių. O ateityje šios tuštumos augs ir apims visą Visatą, teigia Paulas Sutteris iš Niujorko valstijos universiteto, rašo „Popular Mechanics“.
Didelė erdvė tuščia
Visos kosmoso žvaigždės yra galaktikose, o daugelis galaktikų yra sugrupuotos į galaktikų spiečius. Visos šios struktūros, tiek atskiros galaktikos, tiek jų spiečiai, sudaro vieną didelę struktūrą – vadinamąjį kosminį tinklą. Tai yra, tarp atskirų spiečių yra savotiškos ilgos gijos, išilgai kurių yra atskiri milijardai galaktikų. Tačiau tarp kosminio tinklo gijų yra didžiuliai tuščios arba beveik tuščios erdvės plotai – kosminės tuštumos. Čia nieko nėra, bet tik kartais čia galima aptikti atskiras nykštukines galaktikas.
Tai reiškia, kad maždaug 80 % viso mūsų Visatos tūrio sudaro šios tuštumos, apie kurias tapo žinoma tik prieš maždaug 40 metų. Šios tuštumos atsirado Visatos egzistavimo aušroje, dar prieš pasirodant pirmosioms žvaigždėms ir galaktikoms.
Kaip atsirado tuščios erdvės sritys?
Prieš milijardus metų materija mūsų Visatoje buvo beveik vienalytė, skirtingose vietose nesiskyrė. Ir tuo pačiu metu vis dar egzistavo nedideli skirtumai, ir kuo Visata seno, tuo skirtumai tapo didesni, sako Sutteris.
„Kai kuriose vietose buvo didesnis medžiagos kaupimasis nei kitose, ir ši masė turėjo didesnį gravitacinį potraukį. Dėl to gravitacija pritraukė dar daugiau materijos, todėl atskiros erdvės dalys liko tuščios“, - sako mokslininkas.
Praėjus šimtams milijonų metų po Didžiojo sprogimo, pradėjo formuotis kosminis tinklas, pasirodė pirmosios žvaigždės, pirmosios galaktikos ir pirmieji galaktikų spiečiai, tarp kurių atsirado jau minėtos gijos.
„Kosminiam tinklui augant, augo ir tuštumos, kurios, nepaisant to, kad užima didžiąją visatos tūrio dalį, iš tikrųjų turi apie 1/10 visos jos masės“, – sako Sutteris.
Kaip didžiulė tuštuma praris Visatą?
Dabar mokslininkai mano, kad Visata sparčiai plečiasi, o šį pagreitį jai suteikia paslaptinga tamsioji energija. Tačiau kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kas tai yra, nors yra įrodymų apie jo egzistavimą.
Pasak Sutterio, tamsioji energija greičiausiai yra įterpta į patį erdvėlaikio audinį, o jei kalbėtume apie kosmines tuštumas, tai jose nėra nieko, kas galėtų atremti tamsiosios energijos įtaką. Todėl tuštumos auga ir plečiasi. Tuo pačiu metu jie toliau atstumia juos supančio kosminio tinklo gijas.
Sutteris mano, kad maždaug po 10-20 milijardų metų visas kosminis tinklas su visomis galaktikomis išnyks kaip viena struktūra. Jo gijos nutrūks ir nustos egzistuoti besiplečiančių tuštumų įtakoje. Greičiausiai išliks tik atskiri galaktikų spiečiai, kurie bus salos didžiuliame visuotinės tuštumos vandenyne.
Mokslininkas mano, kad norint suprasti tamsiosios energijos prigimtį, būtina atkreipti dėmesį į šias tuštumas. Erdvės tuštumos yra didžiausios laiko kapsulės erdvėje, nes per milijardus metų jos beveik nepasikeitė. Todėl šiose tuštumose galima rasti atsakymus į daugelį kosmologijos paslapčių, sako Sutteris.
