Gyvybė Marse. Skelbiama, ką surado zondas ()
Tolimoje praeityje Marse buvo skysto vandens, tekėjo upės, lijo lietūs. Sąlygos atrodytų gana neblogos gyvybės atsiradimui. Bet ar ji atsirado, kol kas nežinome. Vienas iš tarpinių darinių, dažnai susijęs su gyvybe, yra organiniai junginiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors šios sudėtingos anglies pagrindo molekulės atsiranda ne vien gyvybinių procesų metu, jų buvimas ir įvairovė rodo, kokios sudėtingos reakcijos gali vykti terpėje, o tai leidžia daryti išvadas ir apie galimą gyvybę. Dabar paskelbta įvairių zonų Jezero krateryje analizė, kuri rodo, jog ten organinių molekulių gausu.
Perseverance marsaeigis, naudodamas prietaisą SHERLOC, skenavo kraterio dugną, per kurį važiavo, ir matavo Ramano spektroskopijos (siunčiamo spindulio bangos ilgio pokyčio dėl pasiekiamų molekulių vibracijos pokyčių) bei fluorescencijos signalą.
Abu metodai leidžia nustatyti, kokios molekulės sudaro skenuojamą paviršių. Gauti rezultatai rodo, jog kraterio dugnas nusėtas įvairiausiomis aromatinėmis molekulėmis – junginiais, turinčiais benzeno žiedą iš šešių anglies atomų. Tiksliai nustatyti, kokios tai molekulės, naudojami metodai nepajėgūs, bet aišku, kad jų yra įvairių.
Skirtingose vietose skiriasi ir molekulių gausos santykiai, taigi jas sukūrė ir krateryje paliko ne vienas procesas. Dauguma molekulių aptiktos mineraluose, kurių formavimuisi reikalingas vanduo, taigi greičiausiai ir molekulės formavosi vandeningoje aplinkoje.
Nors tai neįrodo, kad jos susijusios su gyvybe – tyrimo autoriai netgi tvirtina, jog greičiausiai jos yra geologinės kilmės – anglies junginių įvairovė leidžia teigti, kad pirmykštis Marsas buvo gausus labai įvairių cheminių junginių ir reakcijų. Kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė ir gyvybei atsirasti.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.
