„Tai ne iš šio pasaulio.“ Netikėta žinia. Ką aptiko TKS stotyje (1)
Tarptautinėje kosminėje stotyje esančiose dulkėse yra daugiau kenksmingų cheminių medžiagų nei įprastose namų dulkėse.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujo tyrimo, paskelbto leidinyje „Environmental Science and Technology Letters“, autoriai padarė išvadą, kad TKS dulkėse yra per daug cheminių medžiagų, kurios yra pavojingos astronautams. Ir jos čia pateko iš išorės, rašo „Space“.
Mokslininkai ištyrė Tarptautinės kosminės stoties oro filtravimo sistemos surinktų dulkių sudėtį ir mano, kad jose esančių kenksmingų medžiagų kiekis viršija tų pačių medžiagų kiekį įprastose namų dulkėse.
Tai polibrominti difenilo eteriai, kurie dažniausiai naudojami kaip antipirenas (ar antipireno komponentai) elektros įrenginiuose. Mokslininkai mano, kad ši medžiaga atsirado dėl neorganinių antipirenų, tokių kaip amonio divandenilio fosfatas, panaudojimo gaminant ugniai atsparias medžiagas.
TKS dulkėse taip pat buvo rasta kitų antipirenų, vadinamų naujais bromintais antipirenais ir organiniais fosforo eteriais. Jie naudojami elektros ir elektroninėje įrangoje, pastatų izoliacijoje, baldų audiniuose ir putplasčiuose. Didelės koncentracijos jie gali būti toksiški žmonėms.
Taip pat mokslininkai aptiko policiklinių aromatinių angliavandenilių, kurių yra angliavandenilių kure ir išsiskiriančių jį deginant, polichlorintų bifenilų, kurie naudojami pastatų ir langų sandarikliuose, ir perfluoralkilo medžiagų, kurios naudojamos audiniams apsaugoti nuo dėmių. Kai kurios iš šių medžiagų laikomos žmogaus kancerogenais.
Mokslininkai spėja, kad daugelis šių pavojingų cheminių medžiagų į orbitinę stotį galėjo patekti iš įprastų elektroninių prietaisų ir nuo drabužių, kuriuos atsinešė astronautai.
TKS oras atnaujinamas filtravimo sistema nuo aštuonių iki dešimties kartų per valandą. Mokslininkai žino, kad tai pašalina anglies dioksidą ir dujinius teršalus, tačiau neaišku, ar sistema veiksmingai pašalina kitas chemines medžiagas.
Taip pat mokslininkai kol kas nežino, kaip didelis jonizuojančiosios spinduliuotės lygis kosmose veikia aptiktus pavojingus cheminius teršalus.
Tyrimų rezultatai gali būti panaudoti kuriant naujus erdvėlaivius, skirtus ilgo nuotolio skrydžiams ir naujoms kosminėms stotims. Juk būtina kuo labiau eliminuoti astronautams pavojingus taršos šaltinius ir pasirinkti medžiagas, kuriose šie teršalai nesikauptų.
