Liko po Didžiojo sprogimo. Pildosi fantastika. Aptikti įtrūkimų visatoje egzistavimo įrodymai ()
Tyrimo autoriai teigia atradę kosmines stygas, kurių iki šiol nepavyko rasti, nors teorija teigia, kad jos egzistuoja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Egzistuoja teorija, kad per pirmąsias sekundės dalis po Didžiojo sprogimo erdvėlaikio audinyje atsirado savotiški įtrūkimai, kurie buvo vadinami kosminėmis stygomis.
Tai yra topologiniai erdvės laiko defektai, atsiradę dalijant vieną bendrą pagrindinę dalelių sąveiką į keturias šiuo metu egzistuojančias: elektromagnetinę, gravitacinę, stipriąją ir silpnąją sąveiką.
Pirmą kartą teorija apie tokių plyšių egzistavimą visatoje pasirodė prieš 50 metų, tačiau iki šiol niekas nepastebėjo kosminių stygų. Remiantis tyrimu, paskelbtu išankstinių spaudinių serveryje arXiv, mokslininkai galėjo aptikti šiuos įtrūkimus tyrinėdami galaktikų porą, rašo „Popular Mechanics“.
Po visatos gimimo, kuris buvo Didžiojo sprogimo rezultatas, praėjus sekundės daliai po šio įvykio, pirmapradžio kosmoso kvantiniame lauke įvyko fazės pokytis. Tai reiškia, kad viena esminė dalelių sąveika buvo padalinta į keturias šiuo metu žinomas. Būtent tuo metu, kaip teigia teorija, atsirado topologiniai erdvėlaikio audinio defektai, kurie buvo pavadinti kosminėmis stygomis. Tai yra, erdvėlaikis tarsi įtrūko ir atsirado ypatingų plyšių, kurie turi masę, tačiau iki šiol jų aptikti nepavyko.
Daugelį dešimtmečių mokslininkai bandė rasti jų egzistavimo įrodymų ir jų ieškojo, pavyzdžiui, po Didžiojo sprogimo likusioje reliktinėje spinduliuotėje. Tačiau šios paieškos rezultatų nedavė.
Dabar mokslininkai mano, kad jie galėjo aptikti kosmines stygas stebėdami galaktikų porą, vadinamą SDSSJ110429.61+233150.3. Tyrimo autoriai mano, kad iš tikrųjų tai viena galaktika, kuri dėl gravitacinio lęšio atrodo kaip dvi. Šis efektas atsiranda, kai šviesa iš tolimo fono objekto yra sulenkta, sustiprinama ir netgi dubliuojama dėl masyvaus objekto, pavyzdžiui, galaktikų spiečiaus arčiau Žemės, gravitacijos. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tokio masyvaus objekto nėra, todėl šių galaktikų šviesą gali sulenkti ir dubliuoti kosminės stygos, kurios taip pat turi masę, todėl gali veikti kaip gravitacinis lęšis.
Kita vertus, tyrimo autoriai teigia, kad šviesą lenkančių kosminių stygų egzistavimo įrodymas, jei tikėtume tik vienos galaktikos tyrimais, dar nėra 100 % hipotetinių įtrūkimų Visatoje atradimo įrodymas.
Mokslininkai teigia, kad neturėtume atmesti galimybės, kad tikrai yra dvi viena kitai identiškos galaktikos, ir tai gali paaiškinti iš jų stebimą šviesą.
Tai yra, tiesą sakant, galimas įtrūkimų aptikimas erdvėje negarantuoja, kad tai yra aiškus jų egzistavimo įrodymas, ir tyrimo autoriai tai pripažįsta. Tačiau jie nori tęsti savo tyrimus ir laiko tai svarbiu žingsniu link galimo kosminių stygų, turinčių neginčijamų jų egzistavimo įrodymų, aptikimo.
