Praėjusią savaitę pristatytame JAV organizacijos "National Academies" tyrime "Astro2010 Decadal Survey" teigiama, jog artimiausia globaliosios astronomijos ateitis - Žemei analogiškų egzoplanetų paieška ir plataus masto tyrimai, aiškinantis Visatos susiformavimo ir vystymosi ypatumus.

Sudarant "National Academies" ataskaitą, dalyvavo didžioji dalis JAV veikiančių astronomų ir astrofizikų bendruomenių. Pateiktos išvados bus naudojamos kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas, argumentuojantis, kuriems astronominiams projektams JAV vyriausybė turėtų teikti prioritetą artimiausių 10 metų bėgyje.

Astronomų "pageidavimų sąraše" - du nauji teleskopai, iš kurių vienas būtų antžeminis, kitas - orbitinis. Specialistų teigimu, nauja įranga padės mokslininkams tirti tamsiąją energiją, supernovas ir egzoplanetas. Įdomu atkreipti dėmesį į tai, jog astronomų interesai per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė. Ankstesniajame "Astro Decadal Survey", sudarytame 2001 metais, dauguma žmonių dar net nebuvo girdėję apie tamsiąją energiją arba už Saulės sistemos ribų egzistuojančias (ir realiai atrastas) planetas. Šiuos klausimus liečiantys tyrimai buvo pačioje savo aušroje. Tuo tarpu dabar prioritetai teikiami klausimams apie tamsiosios energijos prigimtį ir Žemės tipo planetų (tokio pat dydžio ir cheminės sudėties) paieškai.

Ataskaitos sąrašo viršuje - teleskopas WFIRST (Wide-Field Infrared Survey Telescope). Šis projektas savo pradinėje sumanymo stadijoje buvo vadinamas "Joint Dark Energy Mission" (pavadinimas kartais painiojamas su NASA zondu WISE - "Wide-Field Infrared Survey Explorer"). WFIRST yra 1 milijardo dolerių biudžetą viršijantis orbitinio teleskopo projektas, kuris mokslininkams turėtų sudaryti kol kas neprilygstamas sąlygas studijuoti tamsiąją energiją, rasti naujas egzo-žemes ir nuodugniai ištirti daugelį galaktikų, įskaitant Paukščių Tako galaktiką.

Žemėje astronomai tikisi sulaukti "Large Synoptic Survey Telescope" - didžiulio optinio teleskopo, kuriuo taip pat būtų galima tirti tamsiąją energiją. Mokslininkų tikslas - pagilinti žmonijos suvokimą apie tai, kaip susiformavo pirmosios žvaigždės, galaktikos ir juodosios skylės, atskleisti šiuos procesus valdančių fizikinių procesų, įskaitant gravitaciją, prigimtį. Be abejo, tikimasi aptikti artimiausias ir panašiausias į Žemę egzoplanetas, kurias mokslininkai vėliau galėtų tirti detaliau, aiškindamiesi teorines galimybes žmogui gyventi jų aplinkoje.

Įdomu tai, jog abu didžiausio prioriteto teleskopai jau konstruojami. Pažymėtina tai, jog ataskaitoje neminimi jokie nauji specializuoti projektai. Ataskaitą sudariusiai komisijai vadovavęs Stenfordo profesorius Rodžeris Blandfordas (Roger Blandford) pripažino, jog astronomai atidžiai vertino projektų biudžetus: "Mūsų rekomenduojama mokslinių tyrimų programa optimizuoja tiek antžeminiams, tiek orbitiniams projektams reikalingas sąnaudas, atsižvelgiant į tai, jog ištekliai šiuo laikmečiu yra itin riboti", sako mokslininkas.

Iš 23 mokslininkų ir privačių kompanijų atstovų susidedanti komisija pasidalino į penkias grupes, kurių kiekviena analizavo atskiras sritis: planetines sistemas ir žvaigžių formavimąsi, žvaigždes ir jų evoliuciją, galaktikos sandarą, galaktikų pasiskirstymą kosmose, kosmologiją ir fundamentaliąją fiziką. Kiekviena grupė išskyrė po vieną vieną esminį klausimą, kuriam jos narių nuomone turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio, o veliau visos grupės bendrai apibrėžė penkias visus šiuos klausimus liečiančių mokslų šakas.

Šalia WFIRST astronomai rekomenduoja NASA išplėsti savo "Explorer" programą, kurios metu būtų vykdomos mažiau kainuojančios mažo ir vidutinio masto misijos - argumentuojama tuo, jog tokios misijos pasižymi didžiausiu santykiniu efektyvumu ir duoda palyginti daug puikių rezultatų. Astrofizikai taip pat pageidautų, kad būtų sukonstruota Lazerinė interferometrinė kosminė antena LISA (Laser Interferometer Space Antenna), kuria būtų galima detektuoti gravitacines bangas, arba vadinamuosius erdvėlaikio "bangavimus". Visos ataskaitos santrauką galima rasti čia.

Egzistuojančios ir ateityje atsirasiančios observatorijos, tokios kaip teleskopai "Kepler", "Atacama Large Millimeter Array (ALMA)" ir "Wide-Field Infrared Survey Explorer (WISE)" jau dabar padeda žmonijai atsakyti į kai kurias iš šių paslapčių. Tačiau naujos kartos observatorijos greičiausiai pasižymės visai kitokiais pajėgumais, ir, galbūt, leis atsakyti į kai kuriuos esminius klausimus apie materijos prigimtį, Visatos kilmę ir plėtimąsi bei gyvybę už Žemės ribų. Tačiau kas gali žinoti, ar iki 2020 neiškils kokių nors naujų, rimtesnių ir įdomesnių klausimų?

Komentarai (6)