Toli kosmose keliauti trukdys ir nusilpę astronautų raumenys

O ar negaletų sukurti kokio nors įtaiso kosminiuose laivuose dirbtinai palaikančio žemės stiprumo trauką? Gi manau galėtų mokslininkai su dabartinėmis technologijomis sukurti ką nors panašaus, ar ne?

Kai atras higso bozoną gal tada kas nors ir išeis. O kitaip tai kaip gi galima sukurt dirbtinę trauką, ji aplink nėra jokios gravitacijos? Jeigu būtų labai silpna gravitacija kosmose, tai galima būtų panaudot centrifūgą ir dėl išcentrinės jėgos atrodytų tartum žmogų veikia gravitacija, kitaip niekaip nesumąstau... Nebent komiškas variantas.. Geležinis kostiumas ir magnetinės grindys.. Tačiau stiprus magnetinis laukas kenktų elektronikai ir papildomą svorį tektų iškelti į kosmosą, kas papildomai atsilieptų degalams, o jų sudegina pakilimui ne už vieną tūkstantį dolerių.

metalinis kostiumas neimituotu gravitacijos raumenim - jie visai kitaip dirbtu. o su centrifuga viskas butu gerai, bet jos gan dideles ir turetu atlaikyt milziniskas apkrovas - tam daug sveriancios technikos reikia, neprigabensi ten tiek technikos su dabartiniais varikliais.

kodėl manai kad reikia tos gravitacijos kosmose kad šitas būdas veiktų? realiai jis turi veikti tačiau reikia nemažo laivo tokiom centrifūgom.

geras ! net nebuciau pagalvojes.

Kol kas vienintele musu technologiskai imanoma iseitis sukelti dirbtine gravitacija yra naudojant centrifugos efekta. Taciau tai prideda nepalyginamas sumas prie projekto modeliavimo, veikimo ir patikimumo.

Reikia sukurti tokius galingus ir ilgai veikiančius variklius, kad jie pajėgtų visą kelionės laiką erdvėlaivį stumti/stabdyti pagreičiu artimu laisvo kritimo pagreičiui. Tada tokių problemų nebus.

Na o kol dirbitnes traukos sukurimas problematiskas tai as manau galeciau pasiulti varianta treniruokliui. Nezinau kokie treniruokliai ir kokios treinruotes ten vyksta bet pastebejau kad tai begimas prisirisus prie tako ar dvriacio minimas. Vis gi siuliciau treniruotes kojoms su spiruoklemis. Tai yra zmogus turetu atstumti su visu kunu- kojomis ir rankomis- spyruoklemis ar stumokliais pritvritinta platvroma virs galvos prie platvromos apacioje- tokiu atveju atsitmuent ji slektu svoris i pagrinda, taip pat turetu buti ir kiti jegos pratimai paremti spyruoklemis. Zodziu trenruotes turetu buti gal isskirtinai del raumenu mases auginimo- jei jos prarandam daugiausiai- o kitus pratimus pverst antraplaneis. Trumpai tarent- treniruotes turetu buti panasios i klturisto kuris stengesi uzauginti kuo daugiau raumenu. Vis gi as pats nemanau kad be dirbtines traukos apsieiti pavyks- zmogus zemeje nuolat yra slegiamas traukos, raumenis isvien patiria apkrova del to jie ir islieka stiprus tiesiog vaikstant ar nesunkiai dirbant, o kosmose yra daugybe perdtrauku atliekant kitas uzduotis be sporto per kurias raumenys gali manau praktiskai visiskai atsipalaiduoti ir buti visiskai nereikalingi, del ko net ir su treniruotemis jie mazeja.

na yra ir paprastesni budai , palikti tas yprastines treniruotes , tureti gera medika ir dauk steroidu , su mediko griesta prieziura tom treniruotem ir skirtingais silpnu doziu steroidais steroidais neturetu iskilt problemu

reikia jiems toki dalyka naudot kaip anksciau per tv-shop'a reklamuodavo - ABtronic

Manau "centrifūgas" yra praktiškiausias. Kaip filme "Space Odyssey:2001". Tik gali svaigt galva nepasiruošusiem, nes kraujas judės labiau į kojas (galvos judėjimo trajektorijos spindulys mažesnis), vadinasi mažiau kraujo smegenyse. 8) O visos treniruotės tai vistiek neatstos pilno gravitacijos poveikio organizmui. Ir nereiks kosmonautams . nežinau kaip jie su tais ilgalaikiais "miegais", bet jeigu jau ateitį jo reiks tai be įcentrinės jėgos arba be Higso bozono neišsiversim

Treniruotems kosmonautai galetu naudoti egzoskeletus, naudodami ju varikliu jega kaip pasipriesinima, o issilaipine marse su ta pacia iranga greiciau judeti ir nesti didesnius svorius. Mano nuomone, didesne beda kosmose yra kaulu tankio mazejimas, idomu, ar po 3 metu astronautu kaulai sugebetu vel atsistatyti ir prisitaikyti prie zemes gravitacijos.

Reiktu pamineti, kad del kosmines radiacijos taip pat prarandama ir kaulu mase. Patiriamas kaulu ciulpu praradimas 2% menesiui. Kuo ilgiau bunama atvirame kosmose tuo galima daugiau prarasti. http://www.space.com/scienceastronomy/0 ... bones.html Ziuriu cia visi turi ideju gravitacijai, bet jos neefektyvios. O del Higso taipogi galime dar ilgai nesitiketi.

Pataisysiu: pačių kaulų masės, o ne kaulų čiulpų.

Klysti, mano duotojoje nuorodoje buvo parasyta, kad grynai isoriniam kauliniam dariniui, radiacija jokios itakos nedaro. Bet viduje esantis vadinkime vidiniu kauliniu daryniu, kuria uzpildo kaulu ciulpai, va sitai daliai ir tenka visa svorio apkrova. Ta kaulu mase reiktu zinoti, kad turima omeny apie raudonuosius ir geltonuosius kaulu ciulpus. Raudonieji maitina kaulini darini, o jei ju nera, tai geltonu ciulpu organizmas negali atversti i raudonuosius, o geltonieji tera kaip "pastoliu" funkcija. Tai reiskia jei prarandami raudonieji ciulpai, del ko susilpneja ir kaulinis darinis, nes nera kas maitina. Jie tada pasiduoda lengviau luzimams.

Nemaišyk akytosios kaulo medžiagos ir kaulų čiulpų. Grubiai šnekant, kaulai sudaryti iš tankiosios (cortical bone) ir akytosios medžiagos (trabecular bone). Tankioji medžiaga dengia akytąją. Akytąją medžiagą, esančią kaulo vidinėje dalyje (ilguosiuose kauluose jos būna tik kaulo galuose, o plokščiuosiuose - visame viduje), sudaro tarsi kaulinės sijos, kurios formuojantis kaului išsidėsto statmenai kaulą veikiančioms jėgoms. Tai jos nyksta dėl radiacijos, kaip rašoma tame straipsnyje. O raudonieji kaulų čiulpai yra tarp tų sijų. Juose formuojasi kraujo forminiai elementai (eritrocitai, leukocitai, trombocitai). Kaulų čiulpai nėra kaulinis audinys. Ir kaulą maitina ne jie, o kaule esančiuose kanalėliuose esantys kapiliarai.

Aj gal neverta anuo straipsniu pasitiketi labai, mat uzklydau uz pirmo pasitaikiusio. O del tu kaulu ciulpu truputi ne taip isivaizdavau, o galvojau kad butent kaulai jais apsirupina medziagomis, bet tai vistiek ieina i bendra cirkuliacija. Del radiacijos manau, kad yra taip: radiaciaja pazeidzia kraujo lasteles, ir taip jos negali pilnai maitinti kaulu, atnesti vitaminu, kalcio jonu, fosforo. Del to akytoji medziaga tampa silpnese, nes ta akytaja medziaga uzpildo kaulu ciulpai. Nesvarbu ar per kanalelius ar per kitur. Bendrai cia dviprasmiskai gaunasi, vieni raso, kad del radiacijos, nors abejoju ar jie jos daug gauna, kadangi kostiumo konstrukcijoje turetu buti apie tai numatyta. Nerandu niekur tiksliai kur aprasyta grynai tas mechanizmas, kaip paveikia ta akytaja struktura, nors dar nera lyg tiksliai istirta. Raso del labai mazu perkrovu (ne nulines) atsiranda tas kaulu mases praradimas. O ta kaulu mase siaip dar ivardijama kaip kaulu tankis(arba kaulu mineralinis tankis). Tai pastebima su tomografiniu skenavimu. Taigi sakydamas prarandama kaulu mase, arba mazejantis kaulu tankis stipriai nesuklysiu. Kadangi tie visi mediku ir biologu terminai uzvire kose. Reikia issiaiskinti su sio plauko specialistais zmoniska kalba Velgi jei klystu tai pataisykit, visgi as ne medikas, bet bus idomu ir kitiem. http://www.nap.edu/openbook.php?record_ ... 7&page=115 (116 psl cia biski tiksliau aprasyta) P.S Taigi, tie kas noresit buti astronautais, teks aukoti savo sveikata

o jeigu sukurti įcentinį pagreitį nenaudojant centrifūgos? sakykim laivas skrieja spiraline trajektorija. kaip dabar bandau įsivaizduoti tai turėtų sukurti įcentrinį pagreitį tačiau man atrodo trajektorijos išlaikymas sueikvotų daugiau kuro nei visa kelionė xD

Kosmose nieks nekeliauja vien variklių pagalba (atvirkščiai varikliai naudojami tik trajektorijos korekcijoms. O greitis įgyjamas planetų gravitacijos pagalba.