Orbitiniai susidūrimai sukuria triukšmą, kurį galima „išgirsti“ iš Žemės. Kas vyksta ()
Mokslininkai sugalvojo būdą, kaip aptikti aplink mūsų planetą skraidančius pavojingus mažyčius objektus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mičigano universiteto (JAV) mokslininkai išsiaiškino, kad per smulkiausių kosminių šiukšlių gabalėlių susidūrimą atsiranda signalų, kuriuos galima pagauti Žemėje. Tokiu būdu juos galima sekti kosmose, kadangi jie kelia didžiulę grėsmę palydovams ir kitiems erdvėlaiviams, rašo „Space“.
Kiekvieną dieną kosminių šiukšlių problema auga kartu su jų kiekio orbitoje padidėjimu. Šių metų lapkričio duomenimis, aplink Žemę skrieja maždaug 35 600 didesnių nei 10 cm dydžio objektų, tarp kurių – nebeveikiantys palydovai, nešančiosios raketų pakopos ir orbitinių susidūrimų šiukšlės.
Tačiau aplink mūsų planetą didžiuliu greičiu skrieja dar apie 1 milijonas 1–10 cm dydžio kosminių šiukšlių. O apie 130 milijonų orbitoje skriejančių skeveldrų nesiekia 1 cm. Jas labai sunku aptikti, tačiau jos kelia didžiulę grėsmę veikiantiems palydovams ir kitiems erdvėlaiviams, nes smūgio metu gali juos sunaikinti arba rimtai sugadinti.
Tačiau mokslininkai iš Mičigano universiteto rado būdą, kaip aptikti šiuos mažyčius kosminių šiukšlių gabalėlius. Kaip parodė modeliavimas, susidūrus dviems orbitoje esantiems objektams 30 000 km/val. greičiu, atsiranda elektros šuoliai, kuriuos galima aptikti antžeminių radijo teleskopų pagalba.
Kai kosminių šiukšlių fragmentai susiduria, jie įsielektrina ir atsiranda elektros viršįtampis. Šį efektą galima palyginti su statine elektra, kuri atsiranda, kai tam tikros rūšies medžiagos trinasi viena į kitą.
Nors šie elektriniai signalai netrunka labai ilgai ir yra gana silpni, mokslininkai mano, kad jų pagalba galima atsekti praktiškai nematomus pavojingus mažyčius kosminių šiukšlių fragmentus.
Mokslininkai mano, kad elektra įkrautų šiukšlių fragmentų skleidžiamo signalo pobūdis priklauso nuo medžiagos, iš kurios pagamintas objektas, ir nuo susidūrimo greičio. Tyrimo autoriai mano, kad radijo teleskopai gali pagauti signalą iš iki 1 mm dydžio fragmentų.
Mokslininkai mano, kad signalų pobūdis galės pasakyti apie šiukšles daug daugiau nei tik jų padėtis erdvėje. Remiantis šiais duomenimis, galima nustatyti fragmento formą, būklę ir kiek jis gali būti destruktyvus.
Kosminių šiukšlių daugėja, tačiau kartu daugėja ir aktyvių palydovų. Taigi susidūrimų tikimybė tampa vis didesnė.
