Webbo teleskopas šiemet antrą kartą nufotografavo septintąją planetą nuo Saulės, tačiau naujuose kadruose atsiskleidžia naujos detalės.

Naujose nuotraukose, darytose Webbo kosminio teleskopo, kuris šiemet antrą kartą nufotografavo Uraną, dar detaliau matyti ledo milžino žiedai ir daugelis iš 27 jo palydovų. NASA kosminis teleskopas padarė nuotraukas papildomais infraraudonųjų spindulių bangų ilgiais, todėl mokslininkai galėjo daug geriau matyti septintąją Saulės planetą, rašo „Space“.

Naujame vaizde dar detaliau matyti ne tik Urano žiedai, bet ir daugelis iš 27 planetos palydovų. Didesnėje Urano nuotraukoje matyti kai kurie mažesni, blausesni planetos palydovai, įskaitant tuos, kurie yra įterpti į žiedų sistemą. Didesnėje nuotraukoje matyti 5 dideli ledo milžino palydovai: Arielis, Miranda, Oberonas, Titanija ir Umbrielis.

NEWS🚨: NASA just released this new image of Uranus captured by James Webb Space Telescope 📷 pic.twitter.com/14f82CDfPE

— Amazing Astronomy (@MAstronomers) December 18, 2023

Be žiedinės sistemos, ypatingą dėmesį patraukia šiaurinė Urano poliarinė kepurė, nukreipta tiesiai į Žemę ir Saulę. Poliarinės kepurės centre yra šviesi dėmė, apsupta tamsiu žiedu. Astronomai tai matė anksčiau, tačiau pirmą kartą ji matoma tokiu stulbinančiu detalumu.

Jei Žemėje ir Marse poliarinės kepurės yra paviršiuje ir susideda iš kieto ledo, tai dėl to, kad Uranas yra dujinė planeta, jo poliarinės kepurės yra aerozolių sankaupos, esančios viršutiniuose planetos atmosferos sluoksniuose. Kalbant apie šviesiąją dėmę, tai yra galingo cikloninio sūkurio centras. Manoma, kad tokius sūkurius iš dalies sukelia sezoniniai pokyčiai Urane.

The James Webb Space Telescope's views (clockwise) of Jupiter, Saturn, Neptune, and Uranus pic.twitter.com/lFkuoVzbfo

— Space (@redditSpaceView) December 18, 2023

Ši planeta – labai keistas pasaulis, nes mokslininkai iki šiol nežino, kodėl Urano ašis 98 laipsnių kampu pasvirusi į ekliptikos, tai yra, kitų planetų orbitų plokštumą. Todėl Urano ašigaliai yra ne viršuje, žiūrint iš Žemės, o šone. Tai yra, atrodo, kad planeta guli ant šono.

Dėl šios Urano padėties atsiranda unikalių klimato sąlygų, kurias astronomai nori nuodugniai ištirti iki Urano vasaros saulėgrįžos 2028 m. Būtent tada orai planetos poliarinėje kepurėje taps patys aktyviausi.

Paskutinį kartą Uraną iš arti tyrinėjo erdvėlaivis „Voyager 2“ 1986 m. Tada astronomai nusprendė, kad tai nėra labai įdomi planeta. Tačiau kitais metais mokslininkai išsiaiškino, kad Uranas slepia daug įdomių paslapčių, kurias reikia išspręsti.

Tačiau tik Webbo teleskopo dėka mokslininkai gavo naujų unikalių duomenų apie Urano ir jo žiedų struktūrą. Tačiau toliau tiriama, kaip veikia ledo milžino atmosfera.

Šiuo metu mokslininkai mano, kad norint atskleisti visas Urano paslaptis, būtina į šią planetą nusiųsti erdvėlaivį. NASA teigia, kad tokia misija jiems yra prioritetinė, tačiau kada ji bus paleista, nežinoma.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Space

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()