Žmogaus skrydis į Saturno palydovą Titaną. Kaip tai gali įvykti ir ar verta ten skristi (Video) ()
Šis pasaulis yra antra saugiausia vieta žmonėms Saulės sistemoje po Žemės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors žmonija šiuo metu galvoja apie skrydį į Marsą, Venera yra arčiau mūsų ir ten skristi verta, mano mokslininkai, nors tai labai nesvetinga planeta.
Tačiau tolimuose Saulės sistemos pakraščiuose yra pasaulių, kurių paviršiaus sąlygos yra ne tokios atšiaurios. Pavyzdžiui, toks pasaulis yra Titanas, didžiausias Saturno palydovas. Ten nėra pačios aukščiausios temperatūros ir slėgio kaip Veneroje. Taigi, ar turėtume siųsti žmones į Titaną ir koks bus tai skrydis? Apie tai rašo „Universe Today“.
Jasonas Barnesas iš Aidaho universiteto (JAV) mano, kad žmonės tikrai turėtų skristi į Titaną. Pasak jo, šis pasaulis yra antra saugiausia vieta žmonėms Saulės sistemoje po Žemės.
Barnesas priklauso tyrėjų komandai, ruošiančiai sraigtasparnį „Dragonfly“ skristi į Titaną, kuris ten ieškos gyvybės ženklų, taip pat tyrinės smėliu padengtą pasaulio paviršių ir metano ežerus bei jūras. Erdvėlaivis taip pat tirs Titano atmosferą, kurią sudaro 95 % azoto ir 5 % metano.
Titanas yra didžiausias Saturno palydovas ir antras pagal dydį Saulės sistemos mėnulis po Ganimedo (Jupiterio mėnulio).
Barneso teigimu, nors du NASA erdvėlaiviai jau stebėjo Titaną iš kosmoso, o naujas sraigtasparnis atliks tyrimus paviršiuje ir atmosferoje, žmogaus buvimas Titane yra būtinas. Juk žmonės galės gauti daug svarbesnių duomenų. Antroji priežastis skristi į Titaną yra ta, kad šis pasaulis yra palankiausias ilgalaikiam žmogaus buvimui po Žemės.
Tačiau gyvenimas Titano paviršiuje iš tikrųjų nebus labai lengvas. Nors Titanas yra gerai apsaugotas nuo žalingos saulės spinduliuotės, jo paviršius ir labai šaltas, ir itin tamsus. Faktas yra tas, kad paviršiaus temperatūra yra minus 179 laipsniai Celsijaus, o ten patenka tik 0,1 % saulės šviesos, kurią gauna Žemė.
Titano paviršiaus problema gali būti ta, kad tos pačios organinės molekulės, dėl kurių Saturno mėnulis yra toks įdomus, gali būti pavojingas astronautams, sako Barnesas. Be to, misijos įgula turės problemų dėl energijos gamybos ir turės su savimi pasiimti didelį branduolinį reaktorių.
Be sunkumų būnant Titano paviršiuje, taip pat yra atstumo ir kelionės į šį pasaulį iš Žemės problema. Net ir pačiu geriausiu atveju jį pasiekti prireiks 3 metų, taigi kelionė pirmyn-atgal greičiausiai užtruks apie 6 metus.
Nors erdvėlaiviui „New Horizons“ Saturną pavyko pasiekti greičiausiai – vos per 2 metus ir 4 mėnesius, yra tikimybė, kad erdvėlaivis su įgula pasieks Titaną per 2 metus. Tačiau norint atlikti tokią misiją, būtina su savimi pasiimti didžiulį kiekį degalų ir gyvybiškai svarbių atsargų. Ir dėl to tokia misija gana brangi. Vis dar yra daug iššūkių, su kuriais astronautai gali susidurti per tokį ilgą skrydį. Bet vis tiek reikia skristi į Saturno mėnulį, mano Barnesas.
