Rastas būdas rasti „veidrodinę“ visatą. Ji slepiasi akivaizdžioje vietoje ()
Astronomai teigia radę būdą, kaip rasti visatą, sudarytą tik iš tamsiosios medžiagos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai iškelia hipotezę, kad egzistuoja nematoma visata, kurioje žvaigždės, ūkai ir galaktikos bus sudarytos tik iš tamsiosios medžiagos. Neseniai astronomai išsiaiškino, kaip rasti šią visatą, rašo „Live Science“.
Kai kurios didelės energijos fizikos teorijos numato, kad kiekviena įprastos materijos dalelė turi atitikmenį arba „veidrodį“, sudarytą iš tamsiosios medžiagos. Pagal tokią teoriją erdvė bus užpildyta tamsiais elektronais, tamsiais kvarkais, tamsiais neutrinais ir pan. Visos šios tamsios dalelės sąveikaus viena su kita, remdamosi savo pagrindinių jėgų rinkiniu, kuris visiškai skiriasi nuo mums pažįstamų.
Tokia veidrodinė visata būtų visur, bet mums visiškai nematoma. Bet kaip tada patikrinti šią teoriją? Šį klausimą uždavė grupė astronomų, paskelbusių savo darbus išankstinių spaudinių duomenų bazėje arXiv.
Tyrėjai išsiaiškino, kad „veidrodinės“ žvaigždės gali tapti mums matomos, o jų išvaizda bus visiškai kitokia nei visa kita mums žinomoje visatoje.
Vadinamosios veidrodinės žvaigždės atsiras dėl skirtingų tamsiosios medžiagos tipų sąveikos. Šis procesas būtų panašus į įprastų žvaigždžių formavimąsi, kai vandenilis ir helis suyra, išskirdami energiją ir tampa pakankamai tankūs, kad susidarytų žvaigždės. Tačiau veidrodinės žvaigždės naudos savo gamtos jėgas, skleisdami tamsius fotonus, kurie mums bus visiškai nematomi.
Tik mūsų galaktikoje gali būti milijonai, net trilijonai tokių tamsių žvaigždžių iš kitos visatos. Tokia prielaida niekuo neišsiskiria iš bendro vaizdo, nes tamsioji medžiaga sudaro apie 80 % kiekvienos galaktikos masės.
Svarbiausias dalykas, kurį atrado tyrimo autoriai, yra tai, kad veidrodinės žvaigždės taip pat turės gravitaciją. Būtent dėl to mokslas žino, kad tamsioji medžiaga iš esmės egzistuoja. Bet koks masyvus objektas pritrauks tarpžvaigždinėje terpėje plaukiojančias dujas ir dulkes.
Tokia įprasta materija pati suformuos tai, ką straipsnio autoriai pavadino „grynuoliais“. Kai tokie objektai sunaikinami, jie įkaista ir skleidžia spinduliuotę. Ši spinduliuotė atrodys kaip iš paprastos žvaigždės, tačiau ji kitokia. „Grynuoliai“ bus labai raudoni, nes negalės pasiekti tokios aukštos temperatūros kaip įprastos žvaigždės.
Tuo pačiu metu mūsų visatoje yra panašių neryškių objektų – baltųjų nykštukių ir planetinių ūkų. Tačiau autoriai tiki, kad jiems pavyks atskirti mūsų visatai pažįstamus objektus nuo „grynuolių“. Tai galima padaryti pagal jų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės bangos ilgius.
Jei astronomai mato objektą, kuris atrodo kaip blanki balta nykštukė, bet turi netaisyklingą spektrą, tai gali pasirodyti, kad tai įprastos materijos grynuolis, esantis veidrodinės žvaigždės širdyje. Šie grynuoliai taip pat skleis šviesą bangos ilgiais, kurių nėra tipiškuose planetų ūkuose.
Nors veidrodinės visatos idėja yra hipotetinė, ji yra visiškai patikrinama. Jei egzistuoja veidrodinės žvaigždės, jų širdyse gali būti grynuolių, kuriuos galima aptikti labai jautriais instrumentais.
