JAV Mėnulio misija pavojuje. Kas nutiko (Video) ()
„Dėl varymo sistemos gedimo kritiškai prarandamas kuras.“
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Peregrine“ mėnulio nusileidimo aparato kompanija „Astrobotic“ pranešė apie variklio problemas, kurios kelia pavojų misijai. Įrenginys turi švelniai nusileisti ant Mėnulio paviršiaus vasario 23 d., praneša BBC.
„Dėl varymo sistemos gedimo kritiškai prarandamas kuras. Mūsų komanda stengiasi stabilizuoti šį praradimą, tačiau, atsižvelgdami į dabartinę situaciją, nusprendėme pirmiausia sutelkti dėmesį į visų mums prieinamų mokslinių duomenų rinkimą“, – sakoma „Astrobotic“ pranešime.
Minkštas nusileidimas reiškia kontroliuojamą erdvėlaivio stabdymą ir vėlesnį nusileidimą ant Mėnulio paviršiaus nepadarius didelės žalos nei pačiam erdvėlaiviui, nei jame esantiems moksliniams instrumentams. Tai pasiekiama palaipsniui mažinant greitį, todėl varomoji sistema atlieka svarbų vaidmenį tokioje misijoje.
„Peregrine“ susidūrė su problemomis per kelias valandas po atsiskyrimo nuo nešančiosios raketos. „Astrobotic“ teigė, kad dėl gedimo modulis „negalėjo užimti stabilios padėties, būti nukreiptas į saulę“, kad būtų galima įkrauti borto baterijas. Vėliau inžinieriai sugebėjo sėkmingai suorientuoti modulį norima kryptimi ir įkrauti baterijas, tačiau tada iškilo problemų su kuru.
1,2 tonos sveriantis aparatas buvo paleistas anksti sausio 8 d. iš Kanaveralo kyšulio kosminio centro Floridoje, naudojant raketą „Vulcan“. Mėnulio ekspediciją surengė Elono Musko ir jo „Space X“ konkurentai privačiame kosmoso tyrinėjimo sektoriuje. Misijos tikslas buvo pirmasis amerikietiško erdvėlaivio minkštas nusileidimas Mėnulyje po pusės amžiaus. Tai taip pat tai būtų pirmoji tokio pobūdžio komercinė įmonė. Modulis gabena įvairius mokslinius instrumentus ir tyrimų įrangą iš komercinių klientų.
Pagal planą įrenginys Mėnulyje turėtų nusileisti vasario 23 d. 1,9 metro aukščio ir 2,5 metro pločio modulis „Peregrine“ gabens į Mėnulį krovinius, įskaitant NASA mokslinius instrumentus, akmenį iš Everesto kalno, taip pat „Star Trek“ kūrėjo G. Roddenberry ir mokslinės fantastikos rašytojo Arthuro C. Clarke'o pelenus.
NASA skyrė pinigų dviem privačioms įmonėms, kad jos sukurtų Mėnulio modulius, skirtus ištirti palydovo sritį, į kurią vėliau planuojama išsiųsti pilotuojamą misiją. Spėjama, kad šie įrenginiai taip pat dalyvaus NASA moksliniuose eksperimentuose ir pristatys komercinius krovinius į Mėnulį. „Astrobotic Technology“ gavo 108 mln. USD „Peregrine“ statybai.
