Kelionės laiku yra įmanomos, tačiau gali trukdyti laiko paradoksai. Ką sako mokslininkai ()
Laiko paradoksai gali padaryti kelionę laiku neįmanomą. Einšteino reliatyvumo teorija parodė, kad erdvė ir laikas yra glaudžiau susiję, nei manyta anksčiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kelionės į praeitį ar ateitį yra dažnas kai kurių fantastinių knygų ir filmų siužeto pagrindas. Nors kai kurios technologijos, kurias numatė praeities mokslinės fantastikos rašytojai, jau tapo realybe, žmonės dar negali keliauti laiku. Taigi, ar tai netgi įmanoma? Fizika rodo, kad tai įmanoma, tačiau tai taip pat kelia daug kliūčių, kai kurios iš jų gali pasirodyti neįveikiamos, rašo „IFLScience“.
Tam tikra prasme mes visi esame keliautojai laiku, artėjantys prie ateities sekundės greičiu. Bet tai tikrai ne kelionės laiku, kurias žmonės galvoja.
Einšteino reliatyvumo teorijos dėka žinome, kad žmogui, keliaujančiam žymiai didesniu nei šviesos greitis, laikas teka kitaip nei ramybės būsenoje. Astronautai, keliaujantys į Marsą, patiria nedidelį laiką lėtinantį efektą. Kelionės į gilesnę erdvę lems labiau pastebimus laiko pokyčius, o tai reiškia, kad astronautams sugrįžus į Žemę, jų artimieji bus dešimtmečiais vyresni.
Bet jei kalbame apie keliones laiku, kaip daugelis įsivaizduoja, tai reiškia, kad žmogus galėtų grįžti laiku atgal arba nukeliauti į ateitį, neskrisdamas į kosmosą. Net jei tai teoriškai įmanoma, reikia apsvarstyti keletą gana rimtų problemų.
Kelionės laiku problemos
Pavyzdžiui, keliones laiku įsivaizduojamos taip, kad žmogus visada grįš į tą pačią erdvės vietą, iš kurios išvyko praeityje ar ateityje. Tačiau kai kurie fizikai teigia, kad per tą laiką Žemė kosmose pajudės milijonus kilometrų ir bet kuris keliautojas laiku atsidurs tuščios erdvės viduryje.
Jei net darytume prielaidą, kad žmogus atsidurs Žemėje, tai net nedidelis poslinkis erdvėje gali lemti tai, kad žmogus atsidurs kokio nors objekto, pavyzdžiui, kalno, viduje. Tačiau dėl šių prielaidų kelionės laiku netampa neįmanomos, o tiesiog nepraktiškos.
Einšteino reliatyvumo teorija parodė, kad erdvė ir laikas yra glaudžiau susiję, nei manyta anksčiau. Einšteinas parodė, kad didžiulė masė gali iškreipti erdvėlaikį. Viena iš to pasekmių yra ta, kad stipriame gravitaciniame lauke gali atsirasti laiko išsiplėtimo efektai, kaip ir keliaujant artimu šviesos greičiu. Jei erdvės ir laiko poslinkis tampa pakankamai stiprus, jis turėtų sukurti vadinamąjį uždarą laiko posūkį, kuris teoriškai galėtų nukreipti jus atgal į laiką.
Tačiau mokslininkai vis dar mažai žino apie laiko prigimtį. Jei tai tik ketvirtoji erdvėlaikio dimensija, tai kodėl žmogus gali lengvai judėti erdvėje, bet ne laike? Atsakymas gali būti esančios fizinės kliūtys kelionėms laiku, kurios dar turi būti nustatytos.
Laiko paradoksai
Mokslininkai taip pat mano, kad keliaujant laiku gali atsirasti įvairių laiko paradoksų. Pavyzdžiui, vadinamasis „senelio paradoksas“, kuriame daroma prielaida, kad jei savo senelį nužudysite praeityje, tai žmogus nebegalės gimti ateityje. Taigi, kaip keliautojas laiku gali nužudyti savo giminaitį?
Mokslininkai mano, kad vienas iš galimų „senelio paradokso“ sprendimų gali būti tas, kad egzistuoja skirtingos paralelinės visatos. Jos sukuriamos kiekvieną kartą, kai įvyksta įvykis, kuris gali turėti skirtingas pasekmes. Tai yra, kelionės laiku gali būti tiesiog judėjimas tarp skirtingų visatų.
Yra dar vienas laikinasis paradoksas, žinomas kaip priežastinis ciklas, kuriame pasikartojanti įvykių seka yra abipusė vienas kito priežastis. Tai yra, žmogus iš praeities gauna iš savęs iš ateities informaciją apie tai, kaip sukurti laiko mašiną. Bet iš kur ši informacija atsirado?
Šiuo metu neaišku, ar laiko paradoksai iš tikrųjų neleidžia keliauti laiku. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad teoriškai įmanoma išvengti laiko paradoksų atsiradimo.
Kaip galima keliauti laiku?
Jei darysime prielaidą, kad kelionės laiku yra įmanomos, o problema su laiko paradoksais gali būti išspręsta, tada lieka klausimas, kaip keliauti į praeitį ar ateitį.
Kai kurie fizikai siūlo paprasčiausią paaiškinimą: reikia keliauti greičiau nei šviesos greitis. Bet tai lengviau pasakyti nei padaryti. Remiantis šiuolaikinėmis teorijomis, keliauti greičiu, viršijančiu šviesos greitį, neįmanoma. Masę turintis objektas negali judėti tiksliai šviesos greičiu, o tai yra tam tikra kliūtis judėti dar greičiau.
Stephenas Hawkingas tikėjo, kad kelionėms laiku reikia egzotiškos medžiagos, ypač materijos su neigiama energija. Tai nėra taip neįmanoma, kaip gali atrodyti, tačiau iki šiol mokslininkai neaptiko jokių neigiamos masės dalelių, skirtingai nei antimedžiaga, kuri, nors ir reta, tačiau egzistuoja.
