Einšteinas buvo teisus. Kimgraužos egzistuoja! Ką išsiaiškino mokslininkai (7)
Kirmgraužos nebegali būti laikomos mokslinės fantastikos sfera.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Albertas Einšteinas sukūrė savo reliatyvumo teoriją ir iš naujo interpretavo gravitacijos jėgą kaip erdvės ir laiko iškraipymą. Jis taip pat daug rašė apie kvantinės mechanikos ypatumus, tačiau atmetė ją kaip iš esmės neteisingą teoriją.
Einšteinas taip pat kalbėjo apie tunelių egzistavimą erdvėje, kurie taip pat vadinami kirmgraužomis. Remiantis prielaidomis, šių tunelių pagalba galima labai greitai persikelti iš vieno erdvės taško į kitą. Greičiau net už šviesos greitį.
Neseniai žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo autoriai panaudojo kvantinį kompiuterį, kad sukurtų ir valdytų tai, kas prilygsta kirmgraužai, rašo „Free Think“.
ER teorija
Albertas Einšteinas 1935 metais dirbdamas kartu su savo mokiniu Natanu Rosenu siekė savo gravitacijos teoriją, geriau žinomą kaip bendrasis reliatyvumas, paversti visko teorija. Viena iš problemų buvo ta, kad teorija numatė begalybių egzistavimą juodųjų skylių centre. Šios begalybės atsirado, kai visa mirusios žvaigždės masė buvo suspausta į nulinio dydžio tašką, vadinamąjį singuliarumą.
Rosenas ir Einšteinas svarstė šios problemos sprendimą, visų pirma pakeisdami du singuliarumus juos jungiančiu tuneliu. Šie tuneliai yra žinomi kaip Einšteino-Roseno tiltai arba kirmgraužos. Teoriškai įmanoma, kad objektas įeitų į vieną kirmgraužą ir išeitų iš kitos, net jei kirmgraužų galus skiria dideli atstumai. Tokiu atveju objektas judėtų per papildomus matmenis. Ši teorija buvo pavadinta ER pagal pirmąsias mokslininkų pavardžių raides.
Mokslinėje fantastikoje dažnai aprašoma kelionė per erdvėlaivio kirmgraužą greičiu, net didesniu už šviesos greitį. Tokiu atveju galite beveik akimirksniu pereiti iš vieno erdvės taško į kitą. Tačiau yra daug problemų, susijusių su kirmgraužų kūrimu dėl to, kad jos yra nestabilios, nebent jų stabilumą palaiko didelis kiekis neigiamos energijos.
EPR paradoksas
Einšteinas ir Rosenas taip pat dirbo kvantinės mechanikos tema, tačiau kartu su fiziku Borisu Podolskiu. Jie tyrinėjo kvantinį susipynimą, kuris tiria dviejų objektų, kurie nuo pat pradžių kontaktavo vienas su kitu, elgseną, todėl jų savybės persipina. Mokslininkai išsiaiškino, kad net jei tarp dviejų objektų yra didžiulis atstumas, sužinoję vieno iš jų savybes, iš karto galite sužinoti kito objekto savybes. Ir tai atsitinka nepaisant to, kad iki matavimo nebuvo nustatytos nė vieno objekto savybės. Tai buvo vadinama EPR paradoksu.
Tiek ER teorija, tiek EPR paradoksas ilgą laiką buvo laikomi fantastiškais, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai pradėjo suprasti, kad šios dvi idėjos turi gilesnių ryšių. Tapo aišku, kad šios dvi idėjos iš esmės yra identiškos.
Kirmgraužos kosmose yra tikros
Naujojo tyrimo autoriai kvantiniu kompiuteriu „Sycamore“ („Google“ sukurtas kvantinis kompiuteris) modeliavo kirmgraužos elgesį. Jie nustatė, kad rezultatas buvo būtent toks, kokį praeityje numatė garsūs fizikai. Mokslininkams netgi pavyko sumodeliuoti sąlygas, kuriomis teorinė kirmgrauža yra kontroliuojama teigiamos ir neigiamos energijos. Nors teigiamos energijos kirmgrauža buvo nestabili, neigiamos energijos kirmgrauža buvo stabili, kaip numato ER teorija.
Svarbu pažymėti, kad mokslininkai nesukūrė fizinės kimgraužos ir negabeno jokių objektų per papildomus matmenis. Vietoj to, jie parodė kvantinį elgesį. Kadangi ER teorijos matematika ir EPR paradoksas yra glaudžiai susiję, rezultatas rodo, kad kirmgraužos gali egzistuoti.
