Ypatingas reginys Marse. „Perseverance“ jį užfiksavo. Nerealus video! ()
Marso palydovas Fobas pralėkė Saulės fone, o „Perseverance“ marsaeigis sugebėjo užfiksuoti šį įvykį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemėje visiškas Saulės užtemimas numatomas šių metų balandžio 8 d., tačiau panašų reiškinį nuo Raudonosios planetos paviršiaus galėjo pamatyti ir „Perseverance“ marsaeigis, kai vasario 8 d. Marso palydovas Fobas uždengė dalį Saulės. Jezero krateryje esantis NASA aparatas savo fotoaparato pagalba nufotografavo stulbinančią nuotrauką, kaip mūsų žvaigždės fone skrenda bulvės formos palydovas, rašo „Space“.
„Perseverance“ dažnai naudoja dvi „Mastcam-Z“ kameras, kad fotografuotų Raudonosios planetos paviršių. Tačiau šį kartą vienos iš šių kamerų pagalba NASA įrenginys nufotografavo 68 Saulės užtemimo nuotraukas nuo Marso paviršiaus.
Jei Žemėje Saulės užtemimas įvyksta, kai Mėnulis iš dalies arba visiškai uždengia Saulę, tai panašus reiškinys vyksta ir Marse, kai Saulę iš dalies dengia vienas iš jo palydovų, pavyzdžiui, Fobas (kitas Deimas).
Fobas pirmą kartą buvo atrastas 1877 m. ir yra apie 23 km skersmens akmuo, skriejantis aplink Marsą kelių tūkstančių kilometrų aukštyje. Šiuo metu Fobas palaipsniui mažėja ir manoma, kad Marso gravitacija ilgainiui jį arba suplėšys, arba jis nukris ant planetos paviršiaus.
Astronomai vis dar tiksliai nežino, kaip Marsas „gavo“ savo palydovus Fobą ir Deimą. Yra dvi įvykių raidos galimybės: arba tai buvo asteroidai, kuriuos užfiksavo Marso gravitacija, arba palydovai atsirado objektui atsitrenkus į planetos paviršių ir atitrūkus nuo Marso.
Joks erdvėlaivis dar nėra nuodugniai tyręs Fobą. Japonijos aerokosminių tyrimų agentūra (JAXA) planuoja išsiųsti MMX erdvėlaivį į Fobą 2026 m.
MMX ne tik tyrinės Marso palydovą, bet ir paims vietinių uolienų pavyzdžius bei pristatys juos į Žemę. Mokslininkai mano, kad tai leis atskleisti Fobo ir Deimo kilmės paslaptį.
Taip pat pavyzdžiai gali suteikti daugiau informacijos apie Marso atmosferos formavimosi istoriją, nes į kosmosą išskridusios planetos atmosferos dalelės galėjo nusileisti ant Fobo. Taigi, pasitelkę MMX, mokslininkai tikisi suprasti, kodėl per milijonus metų Marsas prarado tiek daug savo atmosferos.
Kalbant apie „Perseverance“ marsaeigį, jis ir toliau tyrinėja Jezero kraterį, renka vietinių uolienų pavyzdžius, kuriuose mokslininkai tikisi aptikti senovės nežemiškos gyvybės ženklų. Neseniai marsaeigis „pametė“ savo patikimą partnerį – sraigtasparnį „Ingenuity“, kuris niekada negalės skristi Marse.
„Perseverance“ surinkti mėginiai į Žemę turėtų būti pristatyti 2030-ųjų pradžioje, tačiau dabartinės NASA biudžeto problemos gali nustumti misiją vėlesniam laikui.
