Vidutinio dydžio, nuo 500 metrų iki 1 km., asteroidui nukritus į vandenyną, be visa niokojančio cunamio, Žemė gali keleriems metams netekti ozono sluoksnio, o visa planetos gyvybė tapti neapsaugota nuo ultravioletinės radiacijos, nustatė JAV Planetologijos instituto mokslininkai.

Kompiuterinį modelį sudarė Planetologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Elisabetta Pierazzo kartu su kitais kolegomis iš Vokietijos ir JAV. Gautu modelio rezultatus mokslininkai publikavo žurnale „Earth and Planetary Science Letters”.

Sudarinėdami modelį mokslininkai tyrinėjo situaciją, kas būtų, jei stambus asteroidas nukristų į vandenyną. Jeigu iškiltų grėsmė Žemei susidurti su asteroidu, labiausiai tikėtina, kad šis nekviestas kosmoso klajūnas nukris į vandenyną, o ne ant sausumos, nes vanduo sudaro daugiau kaip 70 proc. Žemės paviršiaus. Anksčiau tokių susidūrimų su kosminiais kūnais galimų pasekmių tyrimai didžiausią dėmesį skyrė jų sukelto cunamio masto apskaičiavimui – šių modelių pagalba yra sukurti ir animaciniai video siužetai, vieną kurių galite peržiūrėti šiame straipsnyje.

Šiuo atveju mokslininkus labiau domino ne cunamis, bet koks vandens kiekis bus išmestas į atmosferą ir kaip druskingo vandens garai paveiks ozono sluoksnį. Sumodeliuoti du atvejai, kuomet į 4 km gylio vandenyną šiauriniame pusrutulyje beveik 18 km/s greičiu, 45 laipsnių kampu krenta 1 km ir 500 metrų skersmens asteroidai.

„Rezultatai rodo, kad kilometro dydžio asteroido nukritimas į vandenyną vidutinėse platumose lemtų 42 milijardų tonų vandens išmetimą į atmosferą, o sukelto fontano purslai pasiektų 100 km aukštį. Tokia nelaimė sukels reikšmingus pokyčius viršutinių atmosferos sluoksnių cheminėje struktūroje, būtent, daugiametį ozono koncentracijos mažėjimą“, - teigia instituto pranešime cituojama E. Pierazzo.

Kompiuterinis modelis leido apskaičiuoti, kaip, kosminiam kūnui krentant į vandenyną, dideliame aukštyje išskirti vandens garai, o taip pat chloro ir bromo junginiai gali paspartinti ozono sunykimą – pirmiausia ozono sluoksnis pranyktų susidūrimo zonoje, o vėliau atsivėrusi dėmė plistų link šiaurės ašigalio. „Reikšmingo ozono kiekio išnykimas viršutinėje atmosferoje ilgam laiko tarpui gali sukelti rimtas pasekmes florai ir faunai Žemės paviršiuje dėl ultravioletinių spindulių intensyvumo padidėjimo“, - teigė mokslininkė.

Net jei šią katastrofą stebuklingu būdu kai kuriems žmonėms ir pavyktų išgyventi, dauguma gyvūnijos ir augalijos rūšių neišvengiamai žūtų. Tai ypač liestų augalus ir fitoplanktoną, kuris užima labai svarbią vietą jūrinės ekosistemos mitybos grandinėje.

Remiantis skaičiavimais, 500 metrų asteroidui atsitrenkus į Žemę, ultravioletinės saulės spinduliuotės indeksas (UVI) padidės 20 vienetų, o, nukritus kilometro dydžio kosminiam kūnui, UVI padidės iki 56, o vėliau du metus išliktų didesnis nei 20 vienetų. 10 vienetų UVI yra laikoma pavojingu lygmeniu.

Komentarai (7)