Į Marsą reikia siųsti 60-mečius astronautus?

reikes skristi, kaip tik bus 60 metu...

Mano manymu jei kokių 30 metų žmogus skristų į Marsą tik viena krytimi, tai galėtų tikėtis, kad technologijoms pasistūmėjus po kokių dar 30 metų galėtų ir sugrįžti į Žemę, tačiau manau, kad sugrįžimo padariniai jam būtų nelaukti, nes patirtų socialinį stresą. 30 metų išbuvus palyginti mažoje bendruomenėje ir sugrįžus atgal į Žemę jį prislėgtų nuolatinis visų žmonių skiriamas dėmesis. Jis paprasčiausiai būtų atpratęs nuo to.

Šaunu, jog žmonės jau mąsto apie tokius dalykus. Civilizacija žengia į priekį; kitų planetų kolonizacija ir yra sekantis civilizacijos evoliucijos žingsnis. Reikalus palengvina Marso dirvožemis, kuris, jei neklystu, yra derlingas. Tereikia prisodinti augalų, užveisti melsvadumblių ir fotosintezė atliks didelį darbą. Tik reikės ką nors sugalvoti dėl dirbtinės atmosferos (natūrali Marso atmosfera yra labai reta), pvz. apgaubti bazę dirbtiniu kupolu, kuris atliktų kelias funkcijas:saugotų nuo kosminės spinduliuotės, sulaikytų augalų pagamintą deguonį kupolo viduje, gal net sukeltų šiokį tokį šiltamio efektą, kuris kupolo viduje pakeltų temperatūrą (įprasta Marso temperatūra - apie minus 60 laipsnių celsijaus). Apskritai manau, kad visas reikiamas technologijas ir išteklius Marso kolonizavimui turime, reikia tik suorganizuoti operaciją ir evoliucijos kelyje žengti pirmyn.

O niekas nepagalvojot kaip apsisaugoti pvz kad ir nuo nedidelio meteoritu lietaus? Taigi ten atmosferoj niekas nesudegs, o jei kals i baze nors ir riesuto dydzio akmenukas tai pasekmes bus tragiskos, todel antzeminei bazei manau sansu nuliniai, o kaip pastatyt po zeme? kastuvu kas?

Na manau dalinai problemą išspręstų bazės įrengimas krateryje.

O iš kur tada Saulės šviesos gausi?

Saulės kolektorių masyvas už kraterio ribų. Tačiau savaime suprantama, kad per brangiai gautųsi atskirai įrengti bazę ir atskirai įrenginėti saulės kolektorių masyvą. Na tikėkimės, kad sugebės išspręsti problemą

Šiai problemai spresti galetu pasitelkti "kosmoso saules jegaines" kaip jau buvo tema kur kosmose saules jegaines perduoda saules energija microbangu pavidalu i zeme.

Nepamiršk, kad ši sistema būtų pilna, reikia antmarsinės mikrobangų gaudyklės. O tai manau daug sudėtingiau ir brangiau būtų pastatyt nei saulės kolektorių masyvą.

@ Manau, optimaliausia būtų statyti geodezinį kupolą (kupolą, sudarytą iš sujungtų trikampių plokščių). Pagrindiniai tokoios konstrukcijos privalumai yra kompaktiškumas (į Marsą galima nugabenti trikampius, patį kupolą surinkti vietoje), tvirtumas (tokiam kupolui nereikia vidinių sienų, jis yra pakankamai tvirtas), be to kuo kupolas didesnis, tuo jis lengvesnis ir tvirtesnis (pagal proporcijas). Pagrindinė problema, kaip jau sakei, statybinių medžiagų svoris. Geodezinis kupolas yra viena lengviausių struktūrų, bet neesu įsitikinęs ar tai būtų pakankamai lengvas variantas, kurį būtų galima iškelti į kosmosą. Galiu ir klysti dėl geodezinio kupolo, neypatingai nusimanau statybinėse konstrukcijose.

@ Dėl šiltamio efekto sumažėjimo (išnykimo?) perdedi. Juk kalba eina apie nedidelę koloniją, kolonistų "avangardą". Prireiktų daug didesnio mąsto žmogiškos intervencijos tam, kad taip pakistų Marso makroklimatas (šiuo atveju,šiltnamio efekto sumažėjimas); augalais turėtų būti apsodintas kone visas planetos paviršius, gal tuomet būtų suvartojamas pakankamai didelis kiekis CO2. Taigi dėl šiltamio efekto sunykimo, manau, nereikia jaudintis.

Marsas vis del to turi siokia tokia atmosfera ir riesutu dydzio akmenukai manau tikrai sudegtu. O be to nereikia statyt tu baziu popieriniu. Kiek as isivaizduoju jos bus pastatytos is vietiniu medziagu, todel ne problema pastatyti bet kurioje planetos vietoje pakankamai tvirta kad apsaugotu nuo tokiu retu atsitikimu.

Kad ir mažas akmenukas, tačiau jis turi didelę energiją ir neabejotinai sugebėtų pramušti apsauginį skydą (neteigiu, kad nesugalvos kaip tai išspręsti). Kitas dalykas, tai kad Marse yra medžiagų, dar nereiškia, kad išeis greitai sukurti infrastruktūrą ir gamyklas ten, kad galėtų gaminti tvirtas medžiagas.

Apie kokius jus cia co2 sumazejimus kalbat? Siaip kiek ziurejs doc apie marso kolonizavima, kaip tik siulo dirbtinai sukelti dideli co2 isskyrima, kad jis susildytu planeta ir tada pradet visas geoformingo nesamones

Marso atmosfera yra labai reta, tad ne CO2 kiekis problema cia. Meteorai, kad ir is ko tu darytum ta skyda, vis tiek neapsaugos. Gi tau ten ne kulkos, o biski didesnis greitis!

Kiek laiko zmogus galetu istverti marse gyvendamas klaustrofobiskoi patalpoi, kazkokioi dykynei be deguonies, su ~10 kambarioku ir vienintelis rysys su zeme "facebook", zinodamas, kad bilieto atgal nera.

Na jei jau kalbant biski apie ateiti, tai kolonizuosim tada kai turesim NAUJA energijos gavimo saltini! Gal CERN pades atrasti kaip juodaja materija valdyti ir t.t. Tada bus pagamintos didele keliamaja galia turincios raketos, kurios iskels dideliu svoriu konstrukcijas. Marse irenge kupola ji apsaugosime lazeriniu skydu. Na cia Michio Kaku astro fiziko izvalgos i ateities kolonizavima. Pagrindinis daiktas dabar reikalingas, tai naujas energijos saltinis.

Ką tu turi galvoj sakydamas lazerinis skydas? Tai, kad lazeriu numuš asteroidus? Tai tada gausis, kad į Marsą kalsis ne vienas asteroidas o asteroidų kruša. Tikrai ne pats geriausias sprendimas norint išlikti gyvam

lazeris. O jeigu jų 10? Ir veikimo atstumas ~1km. Ir išvis manau, kad su tomis krušomis perdedate.. Čia panašiai, kaip žmones iki oro baliono pirmojo paleidimo manė, kad didesnis negu 30m aukštis baliono pilotą pražudys dėl oro stygiaus -.-

Na nežinau. Logika elementaria rėmiausi, kad susprogdintas asteroidas neišsilydo ir neišgaruoja o susprogsta į daug mažų nuolaužų. Ir dalis tų nuolaužų kris dar didesniu greičiu nei vieno stambesnio asteroido. Ir jie pasklistų po didesnį plotą, o nesusikoncentruotų į vieną sritį. Aišku yra protingesnių už mane ir turbūt aš klystu, tačiau iš mano minties eigos galima būtų spręsti, kad asteroido susprogdinimas pavojingas problemos sprendimo būdas.