Nauji tyrimai leidžia manyti, kad įstabieji Saturno žiedai yra didžiulio mėnulio liekanos, kurį kadaise triuškinamu gravitaciniu lauku sudraskė šis dujų milžinas. Spėjama, kad tokio likimo sulaukęs mėnulis, savo matmenimis prilygęs didžiausiam Saturno palydovui Titanui, prieš 4,5 mlrd. metų prisigretino per arti dujinės planetos, ir ši savo traukos jėga nuo mėnulio „nudyrė“ išorinius iš ledo sudarytus palydovo sluoksnius, iš kurių ir susiformavo neprilygstamieji žiedai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Remdamiesi tyrimo rezultatais, astronomai iškelia prielaidą, kad po šio palydovo mirties per milijonus metų iš ledo šukių susiformavo daugelis vadinamųjų vidinių Saturno mėnulių.
„Gautas modelis leidžia manyti, kad Saturno žiedai yra pirmapradžiai, - tvirtina studijos autorė Robin Canup iš Pietvakarių tyrimų instituto Kolorado valstijoje (JAV). – Ko gero, juos suformavo tie patys procesai, po kurių Titanas liko vienintelis stambus Saturno palydovas. Tai vienintelis patikimas paaiškinimas, iš kur atsirado ledo turtingi vidiniai Saturno palydovai.“
Paslaptingieji ledo žiedai
Didžiąją dalį išorinių kietųjų Saulės sistemos kūnų daugmaž vienodomis proporcijomis sudaro uolienos ir ledas. Tačiau Saturno žiedai yra ypatingi – 90-95 proc. jų sudaro ledas. „Pakol meteoroidai jų nepadengė dulkėmis ir kitomis nuosėdomis, žiedai buvo sudaryti iš gryno vandens ledo“ – teigia R.Canup.
„Tačiau tokiu atveju žieduose būtų žymiai daugiau uolienų, – samprotauja tyrimo vadovė. – Uolienų turėtų būti maždaug tiek pat, kiek ir ledo. O taip nėra. Šios teorijos nepaaiškina, iš kur atsirado vienas žiedas, kuris sudarytas vien iš ledo. Tokia sandara yra labai neįprasta. O štai kadaise suirusio Titano dydžio mėnulio teorija gana neblogai paaiškina visus žiedų sandaros ypatumus.“
Didinga palydovo žūtis
Astronomė iškelia prielaidą, jog kadaise dujinis milžinas turėjo daugiau Titano dydžio palydovų – dabar Titanas yra vienintelis tokio dydžio mėnulis, skriejantis aplink Saturną. Tyrėjų komanda spėja, jog ankstyvoje Saulės sistemos formavimosi stadijoje aplink Saturną skriejo keletas tokio dydžio mėnulių. Tačiau galinga Saturno gravitacija pritraukė juos per arti planetos ir visi jie buvo sutriuškinti. Liko tik Titanas. Įspūdingieji žiedai susiformavo iš paskutinės Saturno aukos ledo sluoksnių, kurie gravitacijos buvo „nulukštenami“ pirmiausiai. Mokslininkai spėja, kad uolingus palydovų branduolius galiausiai prarydavo pati planeta-milžinė.
Tikėtina, kad toks negailestingas ritualas vyko ne sykį – Saturnas taip pasiglemžė keletą savo palydovų. Kiekviena tokia katastrofa, ko gero, suardydavo prieš tai susiformavusias žiedų sistemas. „Tad šiandien regime žiedus iš paskutiniosios Saturno aukos liekanų“ – reziumuoja R.Canup.
Žiedai buvo masyvesni
Naujosios teorijos autoriai samprotauja, kad po Titano dydžio palydovo žūties turėjo likti kur kas stambesni žiedai – už dabartinius masyvesni nuo 10 iki100 kartų. Mokslininkai spėja, jog per milijardus metų jie tiesiog „sudilo“: ledo luitai, daužydamiesi vieni į kitus, iro. Po tarpusavio susidūrimų Saturno link nuskriejusias atplaišas prarijo planetos atmosfera, o kai kurios ledo atplaišos nuskriejo į išorę nuo žiedų, kur, bėgant laikui, susijungdavo. Taip galiausiai susiformavo nedideli ledo mėnuliai Tetija, Enceladas ar Mimas. Jų masė atitiktų teorijos prognozes.
Mokslininkės tyrimo rezultatus ir teorines prielaidas netrukus ims tikrinti ekspertai. Galų gale, 2017 m. tiesiai virš Saturno žiedų turėtų praskrieti NASA kosminis zondas Cassini. Detalūs Cassini stebėjimai mokslininkams leis tiksliau įvertinti Saturno žiedų masę ir amžių, taip pat sužinoti kokiu dažnumu žiedus bombarduoja meteoroidai. Galbūt šie duomenys leistų mokslininkams patvirtinti arba atmesti R.Canup hipotezę apie Saturno žiedų pirmykštiškumą ir 4,5 mlrd. metų siekiantį amžių.
R.Canup tyrimo ataskaita publikuota žurnalo „Nature“ 2010 m. gruodžio 12 d. numeryje.