Netoli mūsų atrasta potencialiai gyvybei tinkama planeta – joje gali būti skysto vandens, temperatūra – 42 laipsniai ()
Dauguma žinomų egzoplanetų yra labai karštos – tiesiog kuo arčiau žvaigždės skrieja planeta, tuo lengviau ją aptikti. Bet kartais randame ir planetų, kurių temperatūra turėtų būti tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Šis kriterijus laikomas labai svarbiu planetos gyvybingumui, nes bent jau žemiškai gyvybei vanduo yra būtinas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kitas svarbus kriterijus – atmosfera, kuri apsaugo gyvybę nuo žvaigždės žybsnių ir vėjo, meteoritų smūgių ir kosminių spindulių. Dabar atrasta planeta, kuri tenkina temperatūros kriterijų, galimai turi atmosferą, yra uolinė ir skrieja palyginus netoli nuo mūsų.
Gliese 12b identifikuota egzoplanetų paieškos teleskopo TESS duomenyse, tačiau vien jų neužteko, kad būtų įmanoma nustatyti jos orbitos periodą, taigi ir atstumą nuo žvaigždės. Atlikę papildomus žvaigždės – Gliese 12 – stebėjimus tyrėjai išsiaiškino, kad planeta aplink žvaigždę apskrieja per beveik 13 Žemės parų.
Atstumas tarp jos ir žvaigždės tesiekia 7 proc. atstumo tarp Saulės ir Žemės, tačiau Gliese 12 už Saulę daug blausesnė, taigi planeta gauna tik 60 proc. daugiau žvaigždės energijos, nei Žemė. Jei planeta neturi atmosferos, jos vidutinė paviršiaus temperatūra turėtų siekti 42 Celsijaus laipsnius – apie 25 laipsniais daugiau, nei Žemės, tačiau dar ne per daug, kad išgaruotų paviršinis vanduo.
Turint omeny, kad planeta aptikta tranzitų metodu – stebint žvaigždės pritemimus, kai planeta praskrenda tarp jos ir mūsų – ji yra puikus taikinys atmosferos paieškai, stebint James Webb teleskopu. Planetos spindulys panašus į Žemės arba truputį mažesnis, tad ji tikrai yra uolinė.
Sistemą nuo mūsų skiria vos 12 parsekų – apie devynis kartus daugiau, nei artimiausią žvaigždę Kentauro Proksimą, tačiau mažiau, nei bet kurią ankstesnę aptiktą uolinę tranzituojančią egzoplanetą. Tai irgi leis gauti geresnius žvaigždės duomenis, nei kitų planetų atveju. Žvaigždės, panašios į Gliese 12 – gerokai mažesnės ir šaltesnės už Saulę – yra labai dažnos, tad dažnos ir planetos prie jų.
Tačiau planetos, kurių temperatūra tinka skystam vandeniui, prie šių žvaigždžių skrieja labai arti, todėl jas veikia labai stiprūs žvaigždžių vėjai. Kol kas neaišku, ar tokios planetos gali išlaikyti savo atmosferas.
Gliese 12b atmosferos paieškos padės atsakyti į šį klausimą bent vienu atveju ir atvers kelią analogiškiems tyrimams ateityje. Tai svarbu ir gerokai artimesniems tyrimams, nes Saulės sistemoje turime dvi uolines planetas su reikšminga atmosfera – Venerą ir Žemę. Veneros atmosfera labai skiriasi nuo mūsiškės ir kol kas nėra aišku, kas šiuos skirtumus lemia.
Sužinoję daugiau apie panašaus dydžio egzoplanetų atmosferas – ar jos panašios į Žemės, Veneros, visai kitokios ar apskritai neegzistuoja – galėsime geriau suprasti ir savo pačių atmosferos istoriją.
Šis atradimas yra vienas iš visos šūsnies, kuri padaryta apjungus TESS ir antžeminio teleskopo Keck, turinčio labai tikslų spektrografą, galimybes. TESS aptinkami tranzitai gali būti interpretuojami įvairiai, tad planetos egzistavimo patvirtinimui paprastai daromi radialinio greičio matavimai – matuojamas planetos gravitacijos poveikis žvaigždės judėjimui.
Keck būtent tai ir darė, o šiame rinkimyje pristatomi 126 planetų stebėjimai. Tarp jų 15 planetų masės išmatuotos pirmą kartą, dar 17 planetų egzistavimas patvirtintas statistiniais metodais, kitos planetos buvo žinomos anksčiau.
Svarbi išvada, kad visi pasirinkti TESS atrasti objektai patvirtinti kaip planetos; tai rodo, kad TESS duomenyse yra labai mažai klaidingų aptikimų.
Tyrimo rezultatai publikuojami keliuose straipsniuose: Gliese 12b atradimas – MNRAS, visas katalogas – The Astrophysical Journal Supplement Series.
