Prie gyvenimą baigiančios žvaigždės atrasta ypatinga egzoplaneta: mokslininkus glumina viena keista jos savybė ()
Egzoplanetų įvairovė – tiesiog stulbinanti: planetos būna karštos ir šaltos, didelės ir mažos, uolinės ir dujinės. Visgi kai kurių parametrų kombinacijų pasitaiko nedažnai. Viena jų – karštieji neptūnai: Neptūno dydžio (3-8 Žemės spindulių) ir masės (10-80 Žemės masių) planetos, skriejančios labai arti savo žvaigždžių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tokiais mažais atstumais randame tiek uolinių planetų, tiek dujinių milžinių, o tarpinių – beveik ne. Manoma, kad taip nutinka todėl, kad žvaigždės palyginus lengvai ir greitai (per daug mažiau nei milijardą metų) išgarina Neptūno dydžio planetų atmosferas, taigi iš jų lieka tik Žemės dydžio uoliniai objektai. Karštos Neptūno dydžio planetos, pagal šį scenarijų, gali egzistuoti tik prie labai jaunų žvaigždžių.
Bet realybė dažniausiai yra įdomesnė už modelius, tad dabar astronomai aptiko karštą Neptūno dydio planetą prie gyvenimą baigiančios žvaigždės. Planeta TIC365102760 b atrasta TESS kosminio teleskopo duomenyse (TIC reiškiasi „TESS input catalogue“, jame sužymėtos visos teleskopo stebėtos žvaigždės). Prie jų pridėti papildomi stebėjimai labai jautriu spektrografu Keck teleskope, kurie leido išmatuoti planetos poveikį žvaigždės judėjimui, taigi ir jos masę.
Gauti rezultatai – planetos spindulys šešis kartus viršija Žemės, masė – beveik 20 kartų. O orbitos periodas trunka vos 4,2 Žemės paros. Ir, svarbiausia, žvaigždė yra raudonoji milžinė – gyvenimą baigianti, 6,3 milijardo metų amžiaus 1,4 Saulės masės žvaigždė. Kaip planeta išlaikė atmosferą visą šį laiką? Kol kas nežinia. Tačiau aišku, kad planeta tikrai kaista, mat ji labai išsipūtusi: tankis tėra pusė Jupiterio tankio.
Tyrimo autoriai skaičiuoja, kad per artimiausius šimtą milijonų metų planeta turėtų paskęsti žvaigždėje, taigi sistemą aptikome neįprastu laiku. Gali būti, kad žvaigždė didžiąją gyvenimo dalį buvo ypatingai rami, o planetos orbita – idealiai apskritiminė, todėl nei žvaigždės žybsniai, nei potvyninės jėgos neprisidėjo prie kaitinimo.
Kitas galimas scenarijus – planeta tik neseniai atmigravo į dabartinę orbitą po artimos sąveikos su kita.
Kuris iš scenarijų teisingesnis, parodys gausesni sistemos tyrimų duomenys (pavyzdžiui, dar vienos planetos atradimas) ir skaitmeniniai modeliai, apimantys planetos orbitos ir jos atmosferos raidą.
Tyrimo rezultatai publikuojami The Astronomical Journal.
