Astronomai padarė stulbinančią Andromedos galaktikos nuotrauką

Koks turetu buti vaizdas kai ji priartes pakankamai, kad pradetu saveikauti su pauksciu taku...

Klausimas. Po daug daug metu susidurs musu galaktikos. Jos ims saveikauti ir susilieti i viena. Zinau kad atstumai tarp zvaigdziu yra milziniski, gali ir nesusidurti zvaigzde su zvaigzde, ar planeta su kitais kosminiais kunais. Bet ar imanoma butu, kad tarkim musu saules sistema beveik nepakistu, t.y. planetu orbitos ir nuotolis nuo saules liktu tas pats? Tik atsirastu nauji zvaigzdynai? Ar viskas susimaisis, susidurs, pasikeis orbitos ir gims nauja galaktika su nauja gyvybe.

kazkodel man atrodo, kad pats susidurimas vyks kelis milijardus metu. faktas, kad nebus taip, kad bac ir viskas pasikeite.. o susidurimo atveju tikrai neliks viskas tas pats.. daugybe zvaidziu ir planetu tiesiog susidurs vieni su kitom.. mano asmenine fantazija, tai turetu vykti gan idomiai.. susiduria zvaidzes, planetos.. ir taskosi viskas i sonus.. susidaro naujos orbitos, naujoviskos planetos po to kai susikaupia i kruvas luzenos ir t.t. ir pan.. realiai viskas taip letai vyks, kad zmonija tiesiog gales keltis is planetos i planeta ir realiai gali isgyventi gan protingos butybes susidurimo atveju. iki tol kol ivyks susidurimas, o tuo labiau pasieks pasekmes, jei spesime vystytis ir migruoti tarp planetu, tai teoriskai labai didele tikimybe, kad zmonija isliks amzinai, atmetus pernelyg didelia mutacija kuria gali patirti del pernelyg "issigimusio" maisto i kuri siuo metu kisama bet kas.. mutavimas garantuotas jei taip toliau maitinsis visi.. o entuziastam galiu dar priminti, kad tariama pilkoji nso rase dabar patiria didziuli issigimima, del ko gresia isnykimas, uztat zmones naudoja bandymams istaisyt padeti. bet patys suprantat visas tas nso netikras istorijas arba tikras atlaikiusias sugedusio telefono efekta.. p.s. net neverta labai gilintis i toki reiskini, kaip galaktiku susidurimas, nes mes asmeniskai vargiai ar sulauksime bent paprasto asteroido pareinancio i zeme.. o galaktiku susidurimo realias pasekmes siom dienom nelabai kas pasakys, nes pernelyg mazai pazenge ir per mazai duomenu turima apie fizikinius ir cheminius reiskinius, bei matematiniai sugebejimai nera jau tokie tobuli.. kuriu bent trecdalis gali buti siek tiek klaidingi arba visiskai blogi.. kaip pvz sviesos greitis yra baigtinis.. logiska, kad daigtas nelabai turetu judeti greiciau nei ateina vaizdas.. antraip butu toks efektas: praskrido kazkas o tu pamatei kai jis jau toli toli.. bet realiai ne viskas sioj visatoj yra plika akimi matoma. Pumper: va, cia tai naujiena pasakei apie tai, kad saules sistema yra ties susikirtimo vieta.. biski nustebino.. tai taip iseina kad tas poveikis toks letas jog per zmogaus gyvenima neimanomas joks ivykis.. siaip realiai turbut nuo to susidurimo daug asteroidu atsirado ir mazesniu planetu? idomu milkyway deguonies ir vandens daugiau pagal procenta turi ar Sagittarius? gal musu gyvybe ir atsirado is jos? reiks paskaityt ta top10 kam idomu paziurinet vizualiai kosmosa, tai yra super microsofto programele - http://www.worldwidetelescope.org/Home.aspx

galima sakyt "nuotraukos pagrazintos", uzkaitau tik optiny varianta kuris yra graziausias.

Idomus tas musu kosmosas,, na gal ne musu bet apskritai idomus ir kunai jame,

Nors ji ir yra artimiausia mūsų kaimynė, ji yra nutolusi 2,5 mln. šviesmečių. Todėl mes Tai is sito pasakimo galima suprasti kad yra galimybe pamatyti musu praeiti kas buvo kas vyko. Tik tereikia nuo zemes nutolti tiek kiek atspindinti sviesa dar nenukeliavusi (pvz kuri atspindi kokius 1256m.) ir toje vietoje per super druper mikroskopa ziureti i ZEME Ka jus manots. Aisku yra visokiu bet bet tik pamastykite i tolima ateiti...Kaip mes puikiai vystomes kaip rase tobulejame (jei nesusinaikinsim).

Teisingai mąstai. Belieka gebėti keliauti greičiau už šviesą ir jeigu nori matyti pvz. 1256metus, turėti prietaisą, gebantį stebėti Žemę už 754 šviesmečių.

Tavo teiginio puiki iliustracija. http://www.kontraband.com/pics/21942/Mi ... -The-Past/

musu, musu.. o del praeities, tai visiska tiesa.. ir net nebutina keliaut greiciau uz sviesa.. tereikia nutolti pakankamai toli ir stebeti su kazkokiu super teleskopu.. praktiskai dar nelabai imanoma kazkas panasaus.. bet atsizvelgiant i nesveikai greita tempa technologijose, tai galima leist sau pafantazuoti.. atkreipkit demesi, kad tas tempas toks greitas, kad siom dienom net per 10metu galima pamatyti skirtuma net nesidomint.. o siaip is istorijos galima pasakyti, kad zmogus per savo gyvenima mato progresa, kas reiskia dideli tempa sulyginus su gamtos vystymusi ar kosmosu..

Visiškai atvirkščiai. Atstumai tarp žvaigždžių yra labai daug kartų didesni už žvaigždžių matmenis, todėl dviejų žvaigždžių susidūrimo tikimybė yra nykstamai maža. Susiduriant galaktikoms žvaogždės (o tuo labiau planetos) tarpusavyje nesusiduria, tik pasikeičia žvaigždžių orbitos, taigi pasikeičia matoma galaktikos forma. Užtai susiduria tarpžvaigždinių dulkių ir dujų debesys todėl staigiai pradeda formuotis daug naujų žvaigždžių.

Hmm.. gan idomiai pasakyta.. labai smarkiai nepriestarausiu, nes neturiu labai daug ziniu apie astronomija.. bet mano logika biski kertasi su situo.. ziurim ka turim.. milijardai zvaigzdiu.. bent keli tukstanciai tikrai turetu susidurti.. bet tai netragedija.. statiskai paskaiciuot per daug sunku, del perdidelio kiekio fizikiniu reiskiniu, nuo nuolatinio judejimo iki nezinomu jegu veikimo ir galaktiku susidurimo saveikos.. toliau gan idomiau.. nes pagal mane per galaktiku susidurima turetu ivykti visiskas chaosas, del visu galaktikos kunu orbitu iskraipymo, del ko pradetu visiskai kitaip saveikauti bei galimas susidurimas net nebutinai su kitos galaktikos kunu.. hmm.. kadangi mano kalba yra ne tokia risli, kaip mintys, tai man labiau patinka aiskinti per pavyzdzius.. taigi pvz: 2 galaktikos susiduria viena su kita, tarkim susidurimas jau atkeliaves iki musu. Taigi, kazkokia zvaigzde gali iskraipyti musu zemes orbita.. ilgainiui zeme gali atsitrenkti i viena ar kita kosmoso kuna, gali pakeisti asteroidu kryptis kurie iki siol buvo nepavojingi, gali iskraipyti menulio orbita iki tiek, kad jis pradetu arteti prie zemes, arba tiesiog mes galim atsirasti daug arciau saules ir tapti pernelyg skirtingi temperaturu pokyciai (zinoma tai jau ziauriai maza tikimybe kai kalbama konkreciai apie zeme).. gali pakeisti saules sistemos padeti, del kurios pakitimo visa saules sistema taptu visiskai kitokia ir del traukos galimi dar didesni iskraipymai kurie gali lemti susidurimus.. o jeigu pataiko i saule kazkokia zvaigzde, tai net neisivaizduoju kaip visa saules sistema i tai sureaguotu.. tuo labiau, kad tas susidurimas vyktu gan ilgai ir iki tol visa saules sistema jau butu isderinta pilnai. visur viskas saveikauja tarpusavyje.. o tai reiskia vienas pakitimas gali sukelti grandinine reakcija.. zinoma labai maza tikimybe, kad tokiu reakciju metu per metus jau bus didelis boom.. zmogaus gyvenimas yra labai labai maza dalele laiko atkarpoje kai kalbama apie iskraipymo pasekmes, nebent tai tiesiogiai paliecia arba paveikia praktiskai idealiai netinkamai. ir kaip zinome galaktiku viduryje yra milziniskos juodosios skyles kurios viska sutraukia.. tiesiog uztektu kad musu saules sistema butu kitos galaktikos juodosios skyles kelyje ir musu sistemos kaip nebuta.. zinoma taip iskart ir tiesiogiai neturetu itraukti pagal mane.. o pasiimti i savo "sukuri" kuriame del dideliu traukos jegu pas mus vandenys taskytusi kur noretu.. o kas svarbiausia vis naujai "pagaunamu" zvaigziu pavojus vis didesnis.. is esmes, kaip ir sakei atstumas tarp visu kunu yra didesni nei patys kunai.. bet jie per didelius atstumus gan puikiai saveikauja.. saules sistema.. ir galu gale net visa galaktika, o susidurimo atveju dvi atskirai ir tuo paciu dvi bendrai. is kur atsiranda asteroidai? planetu atskile gabalai po susidurimu? ar iki siol niekas nezino? ok.. einu dar biski paskaitinet apie juodasias skyles, nes dar kaika sugalvojau, kas turetu is esmes priestarauti juoduju skyliu teorijos daliai.. biski pataisiau pora vietu..

Ar įsivaizduoji tikimybes? Saulės skersmuo yra 1.392x10^9 m Tipiški atstumai tarp žvaigždžių yra keli šviesmečiai. 1 šviesmetis = 9.46x10^15 m Gerai, paimkime paprastumo dėlei kvadratinį "taikinį", kurio matmenys 1x1 šviesmečio. Kokią taikinio dalį užims Saulės diskas? Taikinio plotas = 8.9x10^31 m^2 Saulės disko plotas "taikinyje" = 1.5x10^18 m^2 Padalijame ir gauname kad tikimybė pataikyti į Saulės diską yra 1.7x10^-14 Ar supranti koks tai skaičius? Net jeigu priverstumėme visą Galaktikos viją praskristi pro Saulę ne didesnu atstumu nei šviesmetis, Saulės ir žvaigždės susidūrimo tikimybė būtų apie 1 iš milijardo. Teoriškai žvaigždžių susidūrimai įmanomi, praktiškai - laaaabai mažai tikėtini.

Na, einsteine, malonu butu jeigu pasidalintum savo "priestaravimais juoduju skyliu teorijos daliai"(gal technologijos.lt straipsni parasys apie tave, o gal nobelio premija gausi) tik dar pasitikslink, kad neatsitiktu taip kaip skeleton is esmes paneige, tavo fantastiniu filmu scenariju.

Na, viskas atrodo itikinamai ir graziai, bet apskaiciuojant realia tikimybe, neuztenka tiek.. Tu paskaiciavai tik tikimybe kad tam tikra zvaigzde atsitrenks i tam tikra vieta, bet buvo pamirsta, kad vien zvaigzdziu musu Milky Way yra apie nuo 100 iki 400 milijardu. O saule nera jau tokia milziniska zvaigzde.. Toliau pamirstas vienas svarbiausiu veiksniu, tai atstumas kuri gali paveikti zvaigzdes, del kurio ir yra taip toli nutole visi kunai vieni nuo kitu, antraip visa visata butu kitokia. Taigi, tarkim skrendanti pro sali zvaigzde, pvz dydziu prilygstanti Arcturus (http://en.wikipedia.org/wiki/Arcturus), nors yra daug didesniu zvaigzdziu uz ja.. kaip sakant is esmes gali paveikti visa saules sistema ar net "pagrobti" saules sistema. Reiketu galvoti ne apie konkretu susidurima, o apie tai kad daugybe zvaigzdiu ir ju aplinkiniu sistemu saveikauja tarpusavyje, del ko gali tapti atstumai visiskai skirtingi ir galu gale zvaigzde gali pradeti traukti kitus kunus vis greiciau ir stipriau prie saves. Zinoma dauguma atveju nepajusi efekto per keliasdesimt metu, bet atsizvelgiant i galaktiku susidurimo greicio ir dydzio santyki, galima sakyti, kad tas chaosas gan normalaus greicio. Be to mums svarbiausia yra gyvybe, kuriai net menkiausias nuokrypis gali sukelti nebetinkamom salygom gyvybei, plius kazkas gali buti "isspjautas" arba prarytas del per dideles traukos.. is esmes susidurimo atveju turetu zvaigzdes tarpusavyje saveikauti, ir kitos galaktikos zvaigzdei paveikus, musu zvaigzde gali pradeti saveikauti su kita savo zvaigzde su kuria niekad net nesaveikavo taip.. ant kiek tai pakeicia padeti gali ziureti i galaktikas kurios tampa istysusios po susidurimo.. dauguma planetu turi savo palydovus, kuriu atitrukimas ar priartejimas gali lemti salygas joje.

tu butum paskutinis zmogus kuriam as apie tai papasakociau. del ko pats zinai. skeleton nieko nepaneige, o tik irode, kad tam tikro objekto skridimas tiesiai tam tikrame plote nelabai turi tikimybe pataikyti i kita stovinti tam tikroje vietoje taska, neatsizvelgiant nei i viena fizikos desni. Realiai cia tas pats kas skaiciuoti jog viena zvaigzde kazkokiu budu kerta visa galaktika tiesiu judejimu ir pereina visa galaktika be jokio susidurimo, kai galaktika sudaryta is xxx milijardu zvaigzdiu ir dar daugiau kitu dangaus kunu, bei atmetus visus fizikinius desnius ir itakos zvaigzdziu sistemoms, del kuriu gali susidurti kiti dangaus kunai del galaktiku susidurimo. Realiai tikimybe vienu atveju gali tiek sumazet zenkliai arba kitu - padidet zenkliai jei atsizvelgtum i konkrecios vietos konkretu susidurima su konkreciom salygom. Tad siuo atveju mums iki tikimybiu skaiciavimo dar labai toli del ziniu trukumo..

grazu, musu protu nesuvokiami dalykai. kaip ir bezdzione ziuri i kompiuteri, mato ji, bet nieko nesupranta