Išvysti nepavyks? Skelbia, kad link Žemės artėjanti kosminė gražuolė gali ir nepasirodyti ()
Kinijos Purpurinio kalno observatorijos (Tsuchinshan) astronomai pirmą kartą pastebėjo kometą C/2023 A3, dar žinomą kaip Tsuchinshan-ATLAS, 2023 m. sausio 9 d. – ir jos egzistavimas dar kartą buvo patvirtintas tų pačių metų vasario 22 d., kai NASA Asteroidų žemės poveikio paskutinio perspėjimo sistema (ATLAS) pastebėjo ją skriejančią Saulės link. Kometos trajektorija leidžia manyti, kad tai gali būti pirmasis jos istorijoje artimas priartėjimas prie Saulės, ir kad galiausiai ji gali būti išstumta iš Saulės sistemos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kometa C/2023 A3 rugsėjo 27 d. turėtų pasiekti arčiausią tašką prie Saulės (perihelį), o spalio 13 d. ji gali būti arčiausiai Žemės (nutolusi per 71 mln. km). Jei kometa priartės taip arti Žemės, ji bus tokia pat ryški kaip dauguma žvaigždžių naktiniame danguje, todėl žmonės galės ją stebėti plika akimi kelias savaites.
Tačiau naujame tyrime, liepos 8 d. įkeltame į išankstinių publikacijų svetainę „arXiv“, tyrimo autorius Zdenekas Sekanina – NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos astronomas, daugiau kaip 50 metų tyrinėjantis kometas – teigia, kad kometa C/2023 A3 gali sulaukti savo pabaigos dar nepasiekusi perihelio.
Didelės kometos paprastai suskyla pasiekusios perihelį, nes didžiulė Saulės gravitacija traukia ledinius objektus. Būtent taip nutiko kometai ISON, kuri, pasak Europos kosmoso agentūros, 2014 m. priartėjusi prie Saulės buvo smarkiai suardyta.
Mokslininkai anksčiau iškėlė hipotezę, kad taip nutiks ir dviem kitoms kometoms, kurios neseniai praskriejo pro Žemę: kometai Nishimura, kuri praėjusių metų rugsėjį praskriejo netoli Saulės, ir kometai 12P/Pons Brooks, dar vadinama „velnio kometa“, kuri išgyveno kelionę netoli Saulės šių metų balandį.
Tačiau tokios kometos, kaip C/2023 A3, artėdamos prie Saulės taip pat gali skilti, nes padidėjusi Saulės spinduliuotė slėgia prieš tai atsiradusius įtrūkimus. Taip nutiko ir kometai C/2019 Y4, kuri įspūdingai subyrėjo į dešimtis dalių prieš pasiekdama perihelį 2020 m., teigia NASA.
Naujajame straipsnyje Z. Sekanina teigia, kad keli faktai rodo, jog C/2023 A3 kometa „neišvengiamai suirs“.
Pirma, artėdama prie Saulės kometa nepašviesėjo taip kaip dauguma kitų kometų, o tai reiškia, kad jos branduolys – arba išorinis sluoksnis – gali būti pažeistas. Antra, kometos dulkių uodega yra daug plonesnė, nei turėtų būti, ir yra „savotiškai orientuota“, o tai taip pat rodo, kad kometa nėra vientisa. Trečia, atrodo, kad kometa patiria „ne gravitacijos sukeltą pagreitėjimą“, kurį greičiausiai lemia vidiniai dujų srautai, dėl kurių branduolys skyla. Tačiau ne visi sutinka su Z. Sekaninos pastebėjimais.
„Man tai nepanašu į kometos skilimą, – sako tyrime nedalyvavęs Didžiosios Britanijos astronomų asociacijos astronomas Nickas Jamesas. – Vartoti [žodį] „neišvengiama“ bet kokioje prognozėje apie kometą gali būti neišmintinga.“
Tačiau N. Jamesas pažymėjo, kad naujasis straipsnis yra „dar viena gera priežastis stebėti šią kometą pasitaikius kiekvienai progai“.
Parengta pagal „Live Science“.
