Astronomai abejoja, kad Saulės sistemoje „tūno" milžiniška planeta

Nasa retušuoja pateikiamas visuomenei fotonuotraukas, nes taip gražiau ?

Straipsnis toks nelabai ką pasakantis išskyrus tai kad ta pasaka buvo užvesta 2 mokslininkų ir kad jiems surast duomenis reikės 2 metų. Tai jau iš to galima susidaryt nuomonę kad jie čia kažkokį gandą paskelbė dar neturėdami įrodymų ir vadovaudamiesi sava nuojauta. Straipsnis siejasi su Nibiru ne nu rimtai paskaitykit paskutinį sakinį "nereikėtų jaudintis dėl.." kam čia jo reikėjo? tarsi bandymas kažką nuraminti.. vienužodžiu kažkas pagalvojo apie tokią teoriją tada kažkas tai išgirdo ir parašė straipsnį, tada tas kažkas kuris pagalvojo, pasakė kad jis tik pagalvojo ir duomenims surast ir išanalizuot pilnai reikės 2 metų ir tada keli kažkokie tuo suabejojo ir kažkas parašė apie tai straipsnį.. kažkas iš jų teisus..

jei ta planeta ir egzistuoja tai nereiskia kad ji yra nibiru ar w/e.

kodėl ji būtent didelė ir dujinė? o gal ji maža ir kieta (=tas pats gravitacinis poveikis)

ejigu ten irtu toji milziniska planeta tai argi mes nepajustume to didziulio poveikio tokio kaip traukos jega ar panasiai

Pala, pala, O galima plačiau? O tada kam mes priklausom? Būsiu kažką praleidęs?.. Skaičiau straipsnį apie sistemas priglaustas Paukščių Tako, bet apie drąsias spėliones, kad patys esam svetimi, tai lyg ir nepamenu... Ieškoma kiek kitokios sudėties žvaigždžių, tai manau būtų pastebėta, kad mūsų Saulės sudėtis skiriasi nuo kitų... Ar ne?.. Nuorodos norėčiau...

Per kurią vietą tas pats? Imkim Žemę ir tarkim... Mažesnį milžiną - Neptūną. Negi gravitacija viienoda?

Jei yra, tai ir jaučiam jį, matom - stumteltomis kometomis.

Turiu prisipažinti, kad neteko girdėti apie šią teoriją. Taigi ir detaliau komentuoti nenoriu. Pasistengsiu nepamiršti pasidomėti. Tiesa, pasižiūrėjus į Galaktikos žemėlapius, Saulės aplinka (t.y. vietinė žvaigždžių grupė) atrodo lyg susibūrusios keistai atskirai nuo pagrindinių Galaktikos struktūros elementų, t.y. didžiųjų vijų. Taigi mintis, kad ši grupė gali būti palydovo liekana, neatrodo visiškai nepagrįsta. Iš kitos pusės, palydovinių galaktikų metalingumas turėtų būti smarkiai kitoks, nei "tikrųjų" Galaktikos žvaigždžių (būtent pagal metalingumą identifikuojamos palydovinių galaktikų uodegos, arba pavyzdžiui Helmi srauto žvaigždžių grupė); apie tai, kad Saulės aplinkoje metalingumas būtų smarkiai kitoks nei, tarkim, Persėjo vijoje, girdėti neteko.

Ar tik man vienam artodo, kad galaktikai prarijus savo palydovą ten užverda tikriausias pragaras? Jei taip nutiko, tai mūsų Saulė negalėjo likt sveika. Svetimos kilmės galėtų būti prožvaigždinis debesis davęs pradžią Saulei, nors ir turėjo "aukos" medžiagų, vistiek per susidūrimą viskas susimaišė. Tad aš vis tik linkęs Laikyti Saulę vietinės kilmės... Šiaip gan tikėtina, bet kaip, mano jau minėta, cheminė sudėtis?

O negali būti galaktikos ir jos palydovo panaši sudėtis, jei jos susidarė, pavyzdžiui, iš vėlai susiskaidžiusių medžiagos "debesų"? Pvz.: palydovas formuojasi kaip galaktikos dalis, tik vėliau koncentruojantis masei atitrūksta, bet galų gale vėl "pagaunamas"? Nelabai žinau apie tuos formavimusis - bet ar negali būti, kad galaktikos ir jos palydovo metalingumas būtų panašus visai neatsitiktinai?

Na taip, gali ir labai tikėtina... Bet man kliūna dydžio skirtumas. Na gerai, panašus metališkumas, bet juk buvo kažkoks skirtumas lėmęs ne bendrą raidą, o atsiskyrimą (na gal ir kokia anomalija lėmusi antros juodosios skylės atsiradimą). Manau kita sistema, kad ir labai panaši, turėjo visgi skirtis. (Gal to skirtumo kolkas negalim įžvelgti.)

Iš esmės galaktikų metalingumą nulemia ne tai, iš ko jos susiformavo (visos pirminės dujos yra vienodo, iš esmės nulinio, metalingumo), bet tai, kiek laiko ten vyko žvaigždžių evoliucija ir kelios žvaigždžių kartos pragyveno. Nykštukinėse galaktikose žvaigždėdara lėtesnė, taigi ir metalingumas turėtų būti mažesnis.