Kiek „Žemių“ skrajoja Galaktikoje? Keplerio misijos pirminiai rezultatai

Sunku patikėt kad kažkokie purvini primityvūs padarai ieškantys miške maisto ir valgantys žalią mėsą po kelių tūkstančių metų su kosminiais teleskopais ieško naujų planetų.

Dar kartą ačiū už gerą straipsnį

Spektriniai egzoplanetų atmosferos stebėjimai manau taikomi tik tranzitinėms ar yra dar kažkoks būdas?? Dėkuj už gerą straipsnį.

Iš ankstesnio Kastyčio straipsnio: "<...> Tik šiuo atveju žiūrima ne į jų Doplerio poslinkius, laikui bėgant, bet stebimas įvairių elementų signalų stipris ir jo kitimas. Šitaip kartais įmanoma aptikti žvaigždės šviesą, atsispindėjusią nuo planetos, kurios cheminė sudėtis smarkiai skiriasi. Tokioje atsispindėjusioje šviesoje matomos sunkių elementų absorbcijos linijos, o planetai sukantis aplink žvaigždę, tų linijų stipriai irgi šiek tiek kinta. Deja, tam reikalinga labai detali spektrinė analizė, kuri įmanoma tik ryškiausioms žvaigždėms. Iš kitos pusės, gauti duomenis leidžia daryti tam tikras išvadas ir apie, pavyzdžiui, planetos atmosferą." Beje, pavadinime, tikriausiai, turėtų būti "Kiek žemių skrajoja..." ('ž' mažoji), nes turima galvoje ne pati Žemės planeta, o kitos planetos, panašios į ją.

Ačiū už komentarus, malonu žinoti, kad straipsnis patiko. Keletas rašybos klaidelių, deja, įsivėlė, bet paprašysiu redakcijos, kad jas ištaisytų. - na va matai, kaip su tom beždžionėm būna...

, ar yra pastebimas astronomijos akademijos susidomėjimas egzoplanetų paieška po Keplerio duomenų publikavimo? Ne vien blog'ų rašymo prasme, bet ir mokslinių komandų persiorientavimas link ar papildomi tyrimai planetų paieškoje? Ar galima tikėtis daugiau ESA, NASA, kitų kosminių agentūrų ir privačių sektorių tyrimų egzoplanetų paieškoje, susidomėjimo instrumentų ir palydovų planetų paieškoms projektavime ir statyme? Išaugusio finansavimo tam? Turint galvoje, kad tai nėra ekonomiškai atsiperkantis darbas, bet be galo įdomus ir žudančiai smalsus reikalas, ar valstybės investuotų į tai? Kiek suprantu, į gyvybei tinkamas planetas buvo atrinktos tik tos planetos, kurios buvo Auksaplaukės (Goldilock's) zonoje. Ar galima teigti, kad tas skaičius gali būti kiek didesnis, tarkim, kokiu 0.1% dėl to, kad nėra įskaičiuoti tokie atvejai kaip kad potencialiai tinkamas gyvybei Jupiterio palydovas Europa?

Kažkiek beveik neabejotinai padidės. Iš kitos pusės, neaišku, kiek, nes neturime jokio supratimo, kiek dažni tokie palydovai galėtų būti.