Mokslininkai nusprendė sugriauti populiariausius mitus apie kosmosą, taip pat apie dangaus kūnus, kurie visiškai nėra tokie, kokius įsivaizdavome.

Saulė geltona

Astronomai tvirtina, kad mūsų Saulė yra ne ryškiai geltona, o žalia. Faktas yra tas, kad žvaigždės temperatūrą lemia jos skleidžiamas spalvų spektras. Kiekviena spalva turi savo bangos ilgį, o astronomai matuoja šiuos bangos ilgius, kad nustatytų, kiek karšta žvaigždė. Vėsesnės žvaigždės atrodo raudonos. Karščiausios žvaigždės atrodo mėlynos.

Saulė skleidžia didžiąją dalį savo energijos bangų ilgiais, artimais žaliai spalvai. Tačiau kadangi ji skleidžia ir kitus bangos ilgius, visos šios spalvos yra sumaišytos, o žmogaus akis šį mišinį suvokia kaip baltą. Taip bus, jei pažvelgsite į Saulę iš Tarptautinės kosminės stoties.

Saulė iš Žemės atrodo geltona, nes mūsų planetos atmosfera labai gerai išsklaido mėlyną šviesą. Kai visos mėlynos bangos išnyksta, visos kitos spalvos susilieja į geltoną.

Astronomai teigia, kad jei Saulė būtų tikrai geltona, jos temperatūra nukristų maždaug 800 °C. Tada Saulės sistemos gyventojų zona gerokai sumažėtų, o Žemė užšaltų.

Žvaigždės dega

Mokslas mums sako, kad Saulė yra labai karšta, bet iš tikrųjų ji nedega. Nes degimas yra cheminė deguonies reakcija su kuru. Saulė, kaip ir dauguma kitų žvaigždžių, yra dujų rutulys, sudarytas iš vandenilio ir helio. Šiame dujų rutulyje nėra daug deguonies.

Du naujausi KOSPET laikrodžiai: krūva išmaniųjų funkcijų, nepralaidūs vandeniui ir karinio lygio atsparumas pažeidimams (KOSPET Tank S2 ir KOSPET Tank X2 Ultra apžvalga) 6166 6 „KOSPET Tank S2“ ir „KOSPET Tank X2 Ultra“ yra dvi visiškai šviežios šio gamintojo naujovės – ir šiuos išmaniuosius laikrodžius mes jau išbandėme! Taigi, kokie mūsų įspūdžiai apie juos? Išsamiau

Vietoj to, žvaigždės veikia kaip milžiniškas branduolinis reaktorius, nuolat degindamos vandenilio atomus, kad šerdyje susidarytų helis. Dėl šio proceso išsiskiria didžiulis energijos kiekis, todėl Saulė atrodo lyg „degtų“.

Sprogimai erdvėje

Taip, visi filmuose rodomi sprogimai kosminėje erdvėje tėra fikcija.

Nes kosminėje erdvėje nėra oro. Nėra oro, reiškia nėra deguonies. O be deguonies, kaip jau žinote, nėra ugnies.

Neįmanoma suskaičiuoti žvaigždžių danguje

Gali atrodyti, kad naktiniame danguje yra per daug žvaigždžių, kad jas būtų galima suskaičiuoti. Bet iš tikrųjų galima.

Mokslininkai iš jau atliko visą darbą už jus. Pagal „Yale Bright Star“ katalogą, yra 9110 žvaigždžių, kurias galima pamatyti iš Žemės plika akimi.

Per asteroidų juostą skristi neįmanoma

Iš filmų susidaro įspūdis, kad norint perskristi asteroidų juostą reikia būti labai patyrusiu pilotu. Bet tai netiesa.

Faktas yra tas, kad asteroidų juosta iš tikrųjų nėra ištisinis kliūčių ruožas. Jame yra trilijonai uolienų, kurių dydis svyruoja nuo kosminių dulkių iki ketvirtadalio mėnulio.

Apie 100 000 objektų juostoje yra daugiau nei 1 km pločio, tačiau atstumai tarp jų didžiuliai. Kosminės uolienos yra išsibarsčiusios milijonus kilometrų viena nuo kitos. Erdvėlaivio susidūrimas su vienu iš jų praktiškai neįmanomas.

Žmonių kūnai sprogsta erdvėje

Dar viena Holivudo fantastika – žmonių kūnai kosmose sprogsta.

Mokslininkai teigia, kad mūsų kūnai greičiau ištins, bet nesprogs. Jūsų kraujyje esančio azoto tūris padvigubės.

Bet tai žmogaus nenužudys, greičiau tai bus deguonies trūkumas. Po 15 sekundžių buvimo kosmose žmogaus smegenys nustos gauti pakankamai deguonies per kraują.

Dar po dviejų minučių organai vienas po kito nustos funkcionuoti, o tada ištiks mirtis.