Kas nutiko Arecibo teleskopui? „Nužudė pats save.“ Atskleistos jo sunaikinimo priežastys (1)
Arecibo teleskopo sunaikinimas 2020 m. sukrėtė mokslo pasaulį.
© Ekrano kopija | https://x.com/SkyandTelescope/status/1854930638786211930/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar, po ilgus metus trukusių tyrimų, Nacionalinių mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijų komiteto ataskaita atskleidžia šios nelaimės priežastis. Kas tiksliai atsitiko Arecibo ir kokios ekspertų išvados?
Arecibo teleskopas, kurio skersmuo 305 metrai, buvo pastatytas 1963 m. Puerto Rike ir daugelį metų buvo didžiausias pasaulyje astronominių tyrimų įrenginys, kol 2016 m. jį aplenkė Kinijos FAST teleskopas.
Arecibo vaidino svarbų vaidmenį daugelyje mokslinių atradimų, pavyzdžiui, identifikuojant pirmąjį žinomą dvinarį pulsarą. Tačiau jo ilgametė tarnyba nebuvo be problemų. 2017 metais teleskopą apgadino uraganas Marija, tačiau tai nesutrukdė jam toliau veikti iki 2020 m.
2020 m. rugpjūtį nutrūko vienas iš teleskopo konstrukciją laikančių kabelių, apgadindamas pagrindinę lėkštę. Nepaisant bandymų taisyti ir sustiprinti konstrukciją, tų pačių metų lapkritį įvyko dar vienas gedimas, kuris galiausiai nulėmė teleskopo likimą. Buvo priimtas sprendimas jį nugriauti, tačiau nesitikėta, kad nelaimės priežastys bus tokios neįprastos.
|
Komiteto ataskaitoje patvirtinamos ankstesnės 2021 m. NASA išvados, rodančios laipsnišką cinko senėjimą lynų lizduose. Tačiau paaiškėja, kad prie šio reiškinio prisidėjo unikalios Arecibo aplinkos sąlygos, būtent stiprios elektromagnetinės spinduliuotės poveikis.
Kodėl elektromagnetinė spinduliuotė sunaikino teleskopą?
Ekspertai pasiūlė hipotezę, kad žemos įtampos elektros srovė, kurią sukelia stipri teleskopo radijo spinduliuotė, pagreitino cinko senėjimą lizduose. Dėl to lizdai sugedo, nors jie atitiko saugos reikalavimus su pakankama atsarga.
Šis reiškinys, žinomas kaip elektroplastiškumas, paprastai stebimas laboratorinėmis sąlygomis, kai srovė yra daug didesnė, todėl vyksta greičiau. Arecibo atveju procesas buvo lėtas, o ilgalaikis žemos įtampos elektros poveikis ilgainiui lėmė žalos kaupimąsi.
Komitetas rekomenduoja atlikti išsamesnius cinko žemos įtampos elektroplastiškumo ilgalaikio poveikio tyrimus ir griežtesnę šio tipo konstrukcijų kokybės kontrolę ir priežiūrą. Tai padės išvengti panašių nelaimių ateityje.
