Kur jūs, žalieji žmogeliukai? Gyvybės paieška Visatoje (I dalis)

neblogas pazintinis straipsnis jei dar gerai pamenu, tai kad egzistuotu givybe planeta turi tureti palydova

Straipsnis tikrai geras As taipat kazkur girdejau kad palydova turi tureti, nezinau ar tiesa

Gal ponas Kastytis mus apvies, a?

Malonu buvo paskaityti Hmm pirmą kartą girdžiu apie palydovo sąlygą gyvybei? Čia skaičiau nevieną straipsnį apie nežemiškų gyvybių paieškas ir pan. , bet kad būtų reikalingas būtinai palydovas??? Na gal tikrai kas apšviestų mus

Su palydovo turėjimu - tai čia tikriausiai esmė labiausiai potvyniuose. Jei gerai pamenu, yra prielaida, kad stabili molekulių "košė" ir protoląstelių "burbulai" lengviausiai gali susidaryti užliejamose vietose - t.y., kur išplaunamos reikalingos molekulės, bet tuoj pat neišblaškomos (kaip būtų banguojančio vandenyno dugne arba pakrantėje). Tačiau ir nepaliekamos išdžiūti. Taip pat didelis palydovas, kiek suprantu, neleidžia planetai "ataušti", sustingti, kadangi jis paviršinius sluoksnius stabdo labiau nei vidinius. Jei paviršiniai planetos sluoksniai nebūtų stabdomi, tai ilgainiui branduolys pradėtų suktis tokiu pat greičiu, kaip paviršius ir planetos magnetinis laukas užgęstų (ar kažką maišau? ne dėl to Marso magnetinis laukas ir plokščių tektonika sustojo prieš kelis mlrd. metų?).

As irgi taip pat manau del magnetinio lauko. O potvyniai kazin ar yra tokie gyvybiskai svarbus, manau jie tik pagreitintu gyvybes atsiradima pagerindami salygas.

nereikia jokio palydovo

Hm, tai išvis Mėnulis turi įtakos magnetinio lauko egzistavimui, Žemės dinamai? Marsą galėjo sustabdyti kokių nors asteroidų smūgiai, Venera gal ir pat sustojo. Kodėl Žemė vis dar aktyvi?

Labai idomus straipsnis. Idomus apmastymai. Laukiu kitos dalies

kaskada ziurejau dokumentini ir jame aiskino, kad menulis po biski tolsta nuo zemes, o kai visiskai pabegs ar bent jau jo ytaka zemei sumazes, nebebus potviniu atoslugiu is ko seka, kad dings povandenines sroves, o tada galesim atsisveikint su visa givybe. ( nezinau kiek cia tiesos, kas ismano sitoj srity galetu patikslint )

nes mes esame saugioje riboje. mus saugo 8 tolimesnes planetos, bei asteroidu ziedas zodziu mes isitaise tokoi pat geroi geografinei padety, kaip ir Lietuva zemelapio atzvilgiu kai negresia nei karas nei uraganai,tornadai,cumiai

marsas daug mazesnis uz zeme todel jis greiciau atauso o venera arti saules ir joje temperatura auksta ir branduolys irgi nera atauses.

Menulis stabilizuoja žemės sukimosi kampa, veikia kaip giroskopas, jei jo neliktų įvairi saulės sitemos planetu kombinacija destabilizuotu žemės pasvirimo kampa..pradėtu staigiai kisti pasvirimo kampas (kaip silpnai besisukančiame vilkelije, ar kaip ten jis vadinasi). Nebeliktų pastovaus klimato.

, Mėnulis nepabėgs. Toltų tol, kol sinchronizuotųsi ir visada kabėtų vienoje dangaus vietoje. Nebebūtų potvynių... Bet nebijok - taip atsitiktų po kokių 20 mlrd. metų, kai Saulė jau seniai bus išsipūtus ir suvalgius Žemę su Mėnuliu.

Tiek marsas tiek venera kiek žinau patenka į goldilock zone'a. Marsas kaip ir sakei greičiau ataušo, bet ir turėjo daug retesne atmosferą kuri neveikė kaip šiltnamio efektas - planeta šalta. Venera kažkada turbut tiko gyventi žmonėms, bet turėjo tankia atmosferą..didelis šiltnamio egektas skatino dar didesne kaitra...kol pasiekė temperatūrą kai iš kazkokio tipo uolienos jau gali išsilaisvinti CO2..o tada jau prasidėjo užburtas ratas ir dabar jau turime veneroje pragaro atitikmeni:)

Abejoju, taip būtų jei žemė nesisuktų apie savo ašį, o dabar sukimasis skatina mėnuli greitėti, o didėjantis greitis didina orbita..kažkada bus taškas kai žemės gravitacija nebeišlaikys mėnulio

per viena laida pasakojo, kad menulis per metus nuo zemes nutolsta vidutiniskai 3mm.

Puikus straipsnis!

tiksliau 3.82 cm per metus

, tik ji sukasi labai lėtai.