„Gali nepastebimai jungtis ir suformuoti kitą protingos gyvybės kartą.“ Apskaičiavo ateivių egzistavimo tikimybę ()
Mokslininkai apskaičiavo, kokia yra tikimybė, kad mūsų visatoje egzistuoja (ar ateityje egzistuos) protingos gyvybės formos, rašo „Daily Mail“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jie sukūrė naują „gyvybės formulės“ modelį, pagrįstą 1960 m. sukurta Dreiko lygtimi, kuris, jų teigimu, yra išsamiausias tokio pobūdžio modelis.
Pagal šį modelį apskaičiuojamas Visatos plėtimasis ir anksčiau jis buvo naudojamas kaip pagrindas tiriant, ar mūsų galaktikoje egzistuoja pažengusios civilizacijos.
Pagal naujus skaičiavimus gyvybės tikimybė visatose už mūsų galaktikos ribų yra 27 procentai. Tikimybė, kad protinga gyvybė egzistuoja mūsų galaktikoje, yra šiek tiek mažesnė – vos 23 procentai, pranešė Edinburgo universiteto (JK) ir Ženevos universiteto (Šveicarija) mokslininkai.
Tyrimo metu iškelta prielaida, kad žvaigždžių formavimasis ir didelio masto planetų evoliucija gali nepastebimai jungtis ir „suformuoti kitą protingos gyvybės kartą“.
|
To priežastis – tamsioji energija, kuri sudaro daugiau nei du trečdalius visatos ir skatina jos plėtimąsi, todėl vystosi galaktikos ir galaktikų spiečiai.
Šie telkiniai gali susijungti ir suformuoti žvaigždes ir planetas, kuriose – jei jos išliks stabilios milijardus metų – gali atsirasti ateivių gyvybė.
„Suprasti tamsiąją energiją ir jos poveikį mūsų Visatai yra vienas didžiausių kosmologijos ir fundamentaliosios fizikos iššūkių. Mūsų Visatą valdantys kriterijai, įskaitant tamsiosios energijos tankį, gali paaiškinti mūsų pačių egzistavimą“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius dr. Daniele Sorini.
Komandos išvados prieštarauja ankstesniems tyrimams, kuriuose buvo teigiama, kad kitų pažangių technologinių civilizacijų egzistavimo tikimybė yra „stulbinamai maža“.
„Bus įdomu taikyti šį modelį tiriant gyvybės atsiradimą skirtingose visatose ir pažiūrėti, ar kai kuriuos esminius klausimus, kuriuos sau užduodame apie savo visatą, reikia interpretuoti iš naujo“, – sakė Ženevos universiteto profesorius, vienas iš tyrimo autorių Lucasas Lombriseris.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
