Vien mūsiškėje galaktikoje – 2 mlrd. į Žemę panašių planetų?

Planetos ne bėda, panašu, kad jų tikrai yra daug.. Tik kaip į tas planetas nukeliauti?reikia, kad ten būtų vietinė gyvybė ir sukonstruotu "žvaigždžių vartus"

Nu kaip.... ko gero vienintele iseitis konstruot dyyyyydelius laivus, kur zmones paprasciausiai gyventu karta po kartos, kol daskris iki reikiamo tasko.

Eina na, tas pats per tą patį. Nu yra, yra tų planetų, konstruokit raketas tik greičiau.

Nebutinai, žurnale Iliustruotasis M... ( negausiu baudos? ) rašė straipsnį apie teorijas, kokios raketos galėtų būti, tai atsimenu ten viena sukonsentruoja raketos priekyje gama spindulius (atrodo) į vieną tašką ir sukuria juodają skylę kuri traukia pačią raketą, arba sukurti milžinišką H siurblį, nes yra jo atomų yra nemažai atviram kosmose, arba sprogdinti branduolines, nuo kurios raketa atšoka nuo smūgio (yra dar pora atrodo, bet neatsimenu ( kažkur nukišau tą nr.). P.S. tas kur su juodają skylę, tai turėtų pasiekti 10% c (tokį modelį sugalvojo Hawking'as)

Nu ir kas is to 10% c, jei net 100% c temptu iki artimiausios zvaigzdes penkmeti.

Mano nuomone, pirmiausia reikėtų savo kiemą susitvarkyt, jį visiškai ištirt ir tik tada kišt trigrašį svetur. Yra daugybė mokslo neatrastų rūšių, vandenynų dugnai neištyrinėti ir t.t. Taigi rekomenduoju pasilikt Žemėje, o vėliau jau kaip smalsumas duos...

Nėra prasmės konstruoti žvaigždėlaivių, kol nemokame pasiekti bent 20-25% c. Su tokiu išskridus, nespėtum nuskristi iki jokios žvaigždės, neaplenktas greitesnio laivo. Pvz. tarkim, kad kelionės atstumas 10 šm., paleidžiam 5% c vidutiniu greičiu skrendantį žvaigždėlavį. 100 metų vėliau paleistas 10% c erdvėlaivis jį pavys. Tarp 10% c ir 15% c - 40 metų laiko patobulinimams, tarp 10 ir 20 - 50 metų ir taip toliau. Čia grubiai. O jei norime pasiekti kitą civilizaciją už 50 000 šm... Tai čia jau akivaizdu, kad be 99.9% c neapsimoka nieko konstruoti.

Aš labai abejoju ar tai apsimokėtų daryti net su 99,99 % šviesos greičio. Kelionė truktų per ilgai. Po šitiek laiko ten nukeliautų jau ne be žmogus. Ir jau ne be to žmogau palikuonis. Nors čia visai jau kita tema. Taigi, reikia kažko kito. Toks keliavimo būdas labai jau nepatogus. Šviesa tam per daug lėta.

Tai jau tikrai, kad beprasmės tos planetų paieškos. Net jei ir išeitų šviesos greitį pasiekti, reikėtų nuo kelių dešimčių iki šimtų metų kažką pasiekti. Gautųsi panašiai kaip Alien filmuose, kur kelionė resursų iš vienos planetos į kitą ir atgal vos ne pusę tūkstantmečio užtrunka. Kažkoks beprasmis gyvenimas gautųsi be pastovaus laiko.

Kol zmones neisstudijuos ir neismoks suvaldyti kirmgrauzu (wormhole), tol apie keliones i kitus pasaulius galim pamirst. Analogas kirmgrauzai butu populiarieji zvaigzdziu vartai.

O jei susidursi su kokiu žirnio dydžio akmenuku įsibėgėjęs iki kokio 0,1c ...

Šiaip tai mes jau dabar galime pamiršti apie keliones į kažkur toliau nei iš mūsų Saulės sistemos gardo už Marso. Yra pasirodęs ne vienas straipsnis, kuriame nagrinėjama, jog negalima susilaukti palikuonių kosminėje kelionėje. Taip yra dar daug kabliukų su energijos resursų, kurių prireiktų įveikti tokius atstumus. O kur dar maistas ? vanduo ? Praktiškai žmonės nėra sutverti kosminėms kelionėms, tą greičiausiai už mus darys robotai ir ne ką blogiau nei pats žmogus

Na, bet manau, kad tokią "skydo" problemą palyginti lengvai būtų galima išspresti. Pvz., prieš save "lanksčia jungtimi" (magnetiniu lauku ar pan.) stumti kokį "aerodinamišką" skėtį, kuris sugertų visus smūgius nepažeisdamas paties erdvėlaivio.

Butu galima prikonstruoti robotu ir juos paskleisti i visus galaktikos galus. Surade tinkama planeta ji nusileistu, paruostu gyvenama aplinka siek tiek ir atkurtu zmones dirbtinai uzaugindami, juos ismokytu visko nuo mazens ir galu gale jie galetu kolonizuot ta planeta. Tai butu galima paskleist zmonija po visa kosmosa

Tai cia techninis klausimas, kaip suprantu fizika nepriestarauja tarpzvaigzdinems kelionems, kaipnors is principo. Ir zmogaus buvimui nemirtingu irgi nepriestarauja, taigi sitos problemos issprendziamos (na.. techniskai). Vienintele tikra problema, tai susisiekimas, tiksliau jo nebuvimas su gimtaja planeta is kurios isskrendi. Bet o gal yra kokios teorines galimybes skristi kurnors tempiantis is paskos visa planeta?

O ar pagalvojai, kad tokiu atveju tektų temptis visą saulę ir kitas planetas kartu su mūsų žeme ? Kitaip tariant, visą saulės sistemą. Skraidindamas tik planetą nieko nepasiektum. Nuskristum toliau ir viskas čia sušaltų. Juk saulės reikia visai gyvybei žemėje. O štai tokios planetos kaip Jupiteris mus taip pat stipriai saugo nuo "skraidančių akmenukų" kurie žemę bombarduoti galėtų labai dažnai. Todėl siūlau skristi su saulę. Taip keliauti tikrai išeitų, tik jos trajektoriją kažkaip reiktų pakeisti. Bet iš kitos pusės, net keliaudamas su saulė iki kitų sistemų užtruktum velniškai ilgai. Per daug lėtai ta mūsų saulutė keliauja. Kosminiai greičiai didžiuliai, bet norint su jais kur nors nukeliauti, net jų nepakanka.

Tai kaip tik šiuo metu ir keliaujam

Na taip, tiesa. Bet velgi cia gali buti ne problema, o sprendimas: gal galima kaipnors "pakinkyti" saules branduoline energija, pacios saules ir visu jos planetu gabenimui? Neidomiai keliaujam dabar, nes visos kitos zvaigzdes tuo pat greiciu nuo musu bega

Koks skirtumas kokia kryptim keliauti? Koks įdomumas keliauti kapsulėje?

Kad pasiekti kitas zvaigzdes ir ju planetas ir tuose planetuose gyvenancius draugus, del ko cia sitas klausimas apie keliavima ir buvo iskeltas is pat pradziu