Pamatyti tamsą. Kaip stebimos juodosios skylės?

"... tiesiog ta kryptimi dulkių ir dujų yra gerokai " Turėtų būti "daugiau"

Ne, klaidos čia nėra. Šiuo atveju dulkės ir dujos sukuria išsklaidytą pašvaistę plačiame bangų ruože. Jeigu jų kažkuria kryptimi mažiau, nei kitomis, tai ta kryptimi išsklaidytos šviesos yra mažiau ir dangus atrodo šiek tiek tamsesnis.

Neturiu žodžių... Super straipsnis... Žinoma pavadinimas neatitinka realybės, nes kalbama daug plačiau negu tik "stebėjimas", kas yra tikrai reta ir gerbtina. Manau žmonėms trumpi faktai yra beprasmiai, reikia plačių paaiškinimų, ką tu ir suteiki. Juk žinojimas prasideda tik nuo supratimo. Senuk, turi dovaną rašyti pažintinius straipsnius, jei sustosi, fizikai gresia ne toks greitas populiarėjimas, kurį tu, žingsnis po žingsnio gali didinti. Manau, puikus būdas pritraukti naujų žmonių į šį nuostabų pasaulį, bei, žinoma, tautiečių smegenų vingių raižymas jiems patiems priimtinu būdu. Labai dėkui! Nesustok!

Tiesiog įdomu: koks atstumas iki Žemei artimiausios žinomos juodosios skylės? (:

- taip tiksliai nepasakysiu. Iki Gulbės X-1 atstumas yra 6000 šviesmečių. Gūglis rodo pranešimą spaudai (http://www.nrao.edu/pr/2000/v4641/), kuriame pasakojama apie 1600 šviesmečių atstumu esančią j.s.; tiesa, čia (http://arxiv.org/abs/0812.4232) teigiama, kad artimiausia j.s. visgi yra 1 kpc (~3200 šm) atstumu.

Dekui! Informatyvus ir gan idomus straipsnis... Butu idomu, jeigu aprasytum ir apie pacia juodaja skyle kokiame straipsnyje, debatus apie materijos pranykima joje, ivykiu horizonta ir pns dalykus:))) Keep it up ! (straipsniu fanas) *

- ačiū. Iš reliatyvistinės pusės apie juodąsias skyles nusimanau neypatingai daug, taigi nežinau, ar apie tokius dalykus ryšiuos straipsnį parašyti. Bet iš astrofizikinės pusės - būtinai

Kai pamaciau savo scroll bara pagalvojau mintyse nu joa... cia bus... bet kai pradejau skaityti ne nepajutau kaip laikas praleke. Labai suprantamai, sauniai ir aiskiai isdestyti gana sudetingi faktai. Aciu.

Labai šaunus straipsnis, daugiau tokių. Ar aš vienas šiek tiek nusivyliau, kad parašytas toks masyvus straipsnis apie Juodąsias skyles bet neužsiminta nei žodeliu apie Steveną Hokingą(Stephen Hawking)?

- Apie Hokingą reikėtų užsiminti, kalbant apie juodųjų skylių tyrimus iš reliatyvistinės pusės. Tačiau iš astrofizikinės pusės ne taip ir būtina. Nors tavo tiesa, Hokingo spinduliuotę galėjau paminėti.

Skaičiau su malonumu

na straipsnis tikrai itraukiantis, šaunuolis autorius tikrai gerai pasidarbavai spaudžiu ranka, tiesa tikrai butu idomu sužinoti kas vyksta toje juodojoje skylėje kaip dingsta ir kur dingsta materija ir panašiai...jei rasi brangaus laiko pasidomėk gal vėl gims koks straipsnis...tiesa dar nebuvau mates nei vieno straipsion ypač technologijos.lt kuris taip patiktu komentatoriams, juk dažniausiai jie kabinėjas prie straipsniu

Net užsiregistravau tam, kad parašyt jog tai man labaiusiai patikęs straipsnis apie juodasias skyles kokį esu skaitęs, labai ačiū už jį.

Labai smagiai skaitėsi, ačiū. Manau lauksim mirtingajam suprantamo straipsnio apie įvykius bei skaičiukus prie skylės horizonto bei jos viduje (na, bent jau tiek, kiek apie tai leidžia pasakoti teorijos). Ačiū ir už tai, jog nepuolėte juodosios skylės pavertinėti "juodaja bedugne" kur tik papuola P.S. Beje, ar tikslus yra parašymas, jog čiurkšlės lekia išilgai diskų? Kitaip - ar nėra jos statmenos pastariesiems? (google "black hole jet stream" net tokius rodo)

, t.y. statmenai disko plokštumai

Paprastai aš nekomentuoju straipsnių, bet šitas labai patiko..skaičiau nepaisant to kad esu labai pavarges, bet viskas buvo aišku ir suprantama:) Tiesa gal pagelbėjo ir tai kad anksčiau per daug discovery žiūrėdavau, tai jau daug maž žinojau kaip susiformuoja juodosios skylės, kad būna paprastos ir super masyvios..ir kitus pagrindus:) Laukiu kitų straipsniu:)

puikus straipsnis, tik nesupratau is kur atsiranda tos materijos ciuksles ( jet ) ;]] pagalvojau biski ir susiduriau su tokiais klausimais : kodel zvaigzdes, turincios pakankamai mases, nevirsta juodosiomis skylemis, o tik po supernovos? ar sendamos svaizgzdes sunkeja, nes pagalvojau, kad triciui ir deuteriui jungiantis i heli, zvaigzdes mase kaip ir didet turetu ar ne?

. Todėl per supernovos stadiją, kad nutrūkus termobranduolinei reakcijai, žvaigždė krenta į save ir ta gravitacinė energija turi išsilaisvinti. Ne, sendamos žvaigždės lengvėja, nes šviesdamos išspinduliuoja energiją. Pvz., Saulė verčia vandenilį heliu ir kas sekundę palengvėja ~ 4 mln. tonų. Deuteris ir tritis - sunkesni vandenilio izotopai - naudojamas Žemėje vykdant termobranduolines reakcijas, nes reikia mažesnio slėgio, o žvaigždžių pagrindinis kuras - paprastas vandenilis. Visose branduolių sintezės reakcijose produktų masė mažesnė, nei pradinė, o masių skirtumas išsiskiria energijos pavidalu pagal formulę E=mc².

čia tik mano pasamprotavimai: Tik po supernovos juodaja skyle gali virsti todėl, kad baigiantis pagrindiniui kurui vandeniliui, žvaigždės masė tokia didėlė, slėgis pradeda vykdyti ne vandenilio jungimasi, o jau panaudoto kuro helio į stambesnį atoma...toks panaudoto kuro pernaudojimas vyksta iki taško kai branduolys virsta grynu geležimi..ta pačia akimirka sustoja termobranduuolinė reakcija, nes geležies atomų sujungti žvaigždės masė jau nebegali..Tada neišvengiamai įvyksta sprogimas, nes žvaigždė balansuoja ant jėgų balanso..t.y. gravitacija spaudžia žvaigždę..o termobranduolinė reakcija jai priešinasi..dingus pastarąjai jėgai, žvaigždės masė tiesiog sugriūva pati į save... Čia jau prasideda įdomybės: sugriuvus žvaigždei išsiskiria milžiniški energijos kiekiai sprogimo pavidalu...o sprogimas sukelia dar didesnį slėgį žvaigždės branduoliui..pradeda geležinis branduolys susitraukti iki tokio tūrio kai virsta juodąja skyle Pirmosios žvaigždės kiek žinau net pagamino visus po geležies einančius elementus. Sprogimo metu jos tesdavo termobrandulinę reakciją jau su geležies branduoliu..taip vien sprogimo metu sugeneravo tiek auksa, tiek platina ir t.t. todėljo tiek mažai kosmose. O atsakymas toks, kad žvaigždės tūris yra per mažas kad virstų juodaja skyle

Iš esmės viską teisingai atsakė. Gal tik šiek tiek kitaip pabandysiu paaiškinti tą patį dalyką. Kai žvaigždėje pasibaigia termobranduolinės reakcijos, jos sandara yra sluoksniuota: pačiame centre - geležis, aukščiau - chromas, dar aukščiau - titanas ir t.t. iki išorinių sluoksnių, kuriuose yra helis ir vandenilis (nebent žvaigždė labai masyvi ir jos vėjas tuos sluoksnius nupūtė). Geležinis branduolys dėl savo gravitacijos ima kolapsuoti į neutroninę žvaigždę arba juodąją skylę (priklausomai nuo masės). Taip pat pradeda kolapsuoti ir išoriniai sluoksniai, tačiau kolapso metu objektas tampa labiau gravitaciškai surištas, taigi išlaisvinama ši gravitacinės sąsajos energija. Ši energija yra išspinduliuojama (daugiausiai neutrinais, kurie beveik nesąveikauja su paprasta materija, bet maždaug 1% ir fotonais bei įvairiomis masę turinčiomis ir sąveikaujančiomis dalelėmis). Šią energiją sugeria išoriniai žvaigždės sluoksniai. Kažkuriuo metu tos išlaisvintos energijos pasidaro pakankamai daug, kad didelė žvaigždės dalis yra suplėšoma ir ima plėstis, o ne trauktis. Visas šis procesas įvyksta per keletą sekundžių, taigi atrodo kaip sprogimas. Beje, mažo pradinio metalingumo žvaigždės, kurių masė yra 40-80 Saulės masių, nesprogsta supernovomis, o visos kolapsuoja į juodąsias skyles. Daugiau informacijos turbūt rasi šitame apžvalginiame straipsnyje: http://rmp.aps.org/abstract/RMP/v74/i4/p1015_1