„Boulingas kosmose.“ Neįtikėtinu greičiu. Susidūrė galaktikos ()
Mokslininkai stebėjo Stefano kvintetą, kad suprastų, kaip milžiniškos galaktikos sąveikauja, susiduria ir susilieja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
290 milijonų šviesmečių atstumu nuo Žemės esančiame kosmoso kampelyje mokslininkai stebi kažką išties epiško. Ten keturios galaktikos glaudžiai sąveikauja: regionas užpildytas praeities susidūrimų šiukšlėmis, tokiomis didelėmis ir energingomis, kad jų sąveika apšviečia erdvę tarp jų, rašo „Science Alert“.
Nuo 1877 m. žinoma kaip Stephano kvintetas, ši galaktikų grupė jau beveik 150 metų žavi astronomus visame pasaulyje, nes ji yra galaktikos kryžkelė, kurioje praeities galaktikų susidūrimai paliko didžiulį ir sudėtingą „šiukšlių lauką“.
|
Naujame tyrime mokslininkai stebėjo Stefano kvinteto sąveiką ir sugebėjo atskleisti dabartinės veiklos subtilybes. Pasak astrofizikės Marinos Arnaudovos iš Hertfordšyro universiteto (JK), jie nustatė, kad viena iš keturių galaktikų kaip boulingo kamuolys praėkė per grupę 3,2 milijono kilometrų per valandą greičiu..
Tyrėjai išsiaiškino, kad šios galaktikų grupės dinaminį aktyvumą dabar vėl pažadino galaktika, neįtikėtinu greičiu praskriejusi per Stefano kvintetą. Dėl to įvyko galingas smūgis, panašus į reaktyvinio naikintuvo garsinį sprogimą.
Tyrėjai mano, kad nauji stebėjimai ir atradimai parodys, kaip milžiniškos galaktikos sąveikauja, susiduria ir susilieja, sudarydamos didesnes.
Stefano kvintetas yra įdomi galaktikų grupė. Danguje sugrupuotos penkios galaktikos – būtent taip jos buvo kataloguojamos, kai buvo atrastos XIX amžiuje. Vėliau paaiškėjo, kad viena iš jų iš tikrųjų visai nėra grupės narė: mokslininkai išsiaiškino, kad ji yra toje pačioje matymo linijoje, tik 40 milijonų šviesmečių nuo Žemės, nuo likusio kvinteto atskirta 250 milijonų šviesmečių atstumu.
Tuo tarpu kitos keturios galaktikos yra pakankamai arti viena kitos, kad galėtų sąvekauti savo gravitacija. Dėl to jos dalyvauja „sudėtingame šokie“, trunkančiame milijardus metų. Yra žinoma, kad ši sąveika sukūrė dujų debesį, kuris galbūt atsiskyrė nuo galaktikų ir liko kabėti tarpgalaktinėje erdvėje tarp jų.
Tačiau judant per karštas dujas smūginė banga susilpnėja – dujos suspaudžiamos ir šviečia žemo dažnio spinduliuote, kurią gali aptikti radijo teleskopai, tokie kaip LOFAR masyvas.