„Gali turėti netgi palankesnes gyvybei sąlygas.“ Mokslininkų dėmesį atkreipė mažosios nykštukės ()
Aptinkant vis naujų egzoplanetų, daug kalbama ir apie kai kurių iš jų tinkamumą gyvybei. Įprastai tokios kalbos sukasi apie planetas, kurios pačios sukasi aplink žvaigždes, panašias į Saulę, ar šiek tiek blausesnes.
© ESA/Hubble (CC BY 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/White_dwarf#/media/File:Comet_falling_into_white_dwarf.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tuo tarpu planetos prie baltųjų nykštukių – pamirštamos, o naujame tyrime teigiama, jog tai visai nepelnyta.
Baltoji nykštukė yra į Saulę panašios žvaigždės pomirtinė liekana – maždaug Žemės dydžio, tačiau panašios į Saulę masės objektas, dažniausiai sudarytas pagrinde iš anglies ir deguonies. Ji nevykdo termobranduolinių reakcijų, tačiau yra labai karšta ir spinduliuoja po truputį vėsdama.
Aplink ją irgi egzistuoja gyvybinė zona – regionas, kuriame esanti planeta gautų maždaug tiek šviesos, kiek Žemė gauna iš Saulės. Naujojo tyrimo autoriai sumodeliavo dviejų gyvybinėje zonoje esančių planetų klimatą.
|
Pirmoji skrieja aplink truputį mažesnę už Saulę žvaigždę Keplerio-62, kurios paviršiaus temperatūra – 4900 kelvinų (Saulės, palyginimui, yra 5700 kelvinų). Antroji sukasi aplink tokios pat paviršiaus temperatūros baltąją nykštukę. Abi planetos pasirinktos identiškos – tokios pat, kaip Žemė – ir patalpintos apskritiminėse orbitose, kuriose gautų tiek pat energijos iš žvaigždės, kiek ir Žemė iš Saulės.
Pirmosios planetos orbitos periodas yra 144 dienos, o antrosios – vos apie 10 valandų, nes baltoji nykštukė, būdama daug mažesnė, ir spinduliuoja daug blausiau. Nors abi planetos visą laiką atsukusios vieną pusę į savo žvaigždę, jų klimatai pasirodė esą ganėtinai skirtingi.
Daug greitesnis antrosios planetos judėjimas – tiek orbitoje, tiek sukantis aplink savo ašį tuo pačiu periodu, kaip ir aplink žvaigždę – sukelia stipresnius vėjus. Jie daug efektyviau paskirsto gaunamą energiją po visą planetą. Taigi antrosios planetos vidutinė temperatūra yra maždaug 25 laipsniais aukštesnė, o skirtumas tarp dienos ir nakties – mažesnis.
Taip pat mažesnis ir skirtumas tarp ašigalių ir pusiaujo temperatūrų. Baltosios nykštukės planeta taip pat pasižymi didesniu debesuotumu, tačiau šie debesys atspindi mažesnę dalį žvaigždės spinduliuotės. Visi šie rezultatai rodo, kad planeta, atsidūrusi baltosios nykštukės gyvybinėje zonoje, gali turėti netgi palankesnes gyvybei sąlygas, nei panaši planeta prie mažos, bet į Saulę panašios, žvaigždės.
Tiesa, planetoms atsidurti taip arti baltųjų nykštukių reikia specifinių sąlygų, mat taip arti jos neišgyventų žvaigždės raidos prieš tampant nykštuke. Tačiau jei tokių planetų rastume, jas būtų labai įdomu tirti detaliau. Planetų-milžinių artimose orbitose aplink baltąsias nykštukes jau yra aptikta, tad greičiausiai tik laiko klausimas, kol ten rasime ir uolinių.
Tyrimo rezultatai publikuojami The Astrophysical Journal.
