Planetos su į mūsiškį panašiais mėnuliais gali būti gana paplitusios

Man tas egzoplanetu ieskojimas atrodo labai keistas dalykas.Kam gaisti laika, visai nenaudingiems moksliniems projektams kaip sis, jeigu galima tas lesas investuoti i naudingesne sriti, pavyzdziui kosminio laivo, raketos tobulinimo darbams.Nes kas is tu stebejimu, jeigu mes nieko nezinosime, kol busim zemeje, kas toje mokslininku spejamoje egzoplanetoje vyksta ir yra.O taip galbut ir priartetu laikas, kai mes aplankytume viena is tu egzoplanetu.

O kur skrisi su ta raketa tada?

Skrist jau ir dabar turetu kur, bet neturi su kuo...

Tai gal nutraukime bet kokį finansavimą astrofizikai ir eikime visi draugiškai griovių kasti? Oi, atsiprašau, raketų tobulinti Žinok yra toks dalykas, kaip skirtingos specializacijos, ir kaip marketingo specialistas negali filosofijos dėstyti, taip ir astrofizikas negali raketos tobulinti. O dėl fundamentaliųjų mokslų naudos ar jos nebuvimo ginčytis galima ilgai ir nuobodžiai, bet daugeliu atvejų protingi žmonės panašiuose ginčuose nusprendžia, kad nauda yra ir tyrimus tęsti reikia.

Nereikia cia vaidinti "proto" ir man aiskinti, kad darbai yra skirstomi kas kam.As isvis apskritai kalbu apie toki darba, kad jis nera naudingas, kur tu tame matai nauda?Jiem skiriami nemazi pinigai uz technine iranga, uz ju darba, uz elektra, kad dirba kompai ir ta pati iranga, o jie fotkina ir stebi tas kitas galaktikas, suranda egzoplanetas, kurios, kad ir gera tu fotografiju, stebejimu kokybe, vis tiek nera ant tiek priartinta, kad matytusi, kas is tikruju ten yra, cia yra, pavadinciau, paprasciausios-SPELIONES, kur tu nei pazengsi pirmyn, nei atgal, cia sita tema nematau net ka ir daug diskutuoti...O kalbant apie raketu tobulinima, tai as ne tik apie raketas kalbu, cia tik kaip pavyzdi paemiau, o isvis ir apie ta pati mokslo finansavima, tyrinejimus, vietoj to, kad butu fotografuojamos, kazkokios neaiskios visatos vietos...Tai gal kazka greitesnio mokslininkai israstu, kas galetu i musu galaktikos tolimesni planeta nuskristi per trumpesni laika, o gal net ir artimiausia galaktika aplankyt su zmonemis toje raketoje.Va cia tai butu tikras mokslas.

I galaktika biski per daug, bet i egzoplanetas kurios yra zonoje, kur gyvybe yra imanoma tai galetumeme, idomu jeigu kaipnors sugebetumem meteorito metala isgaut, tai gal su juo eitu greitai skristi, nes jeigu krisdami jie i zeme issilydo, reiskia jie per erdve skrieja pakankamai greitai, bet tai tik mano smegenu isgalvota nesamone..

Ne visai taip jie žinoma juda gan greitai, bet ir Žemė Saulės aplinkoje juda neką lėčiau. Tačiau jie sudega dėl to, kad kristami į Žemę, dėl Žemės gravitacijos įtakos, jie įgreitėja ir "atsitrenkia" į tankesnę aplinką, atmosferą, kur toliau judėdami, dėl trinties labai smarkiai įkaista ir sudega. Beje, ne visi sudega/išsilydo - nemažai jų pasiekia ir Žemės paviršių

Tegaliu pritarti . Fundamentalieji mokslai niekada greitų rezultatų neduoda, tai yra investicijos į tolimą ateitį. Dėl tokių investicijų, padarytų prieš daugybę šimtmečių, dabar turime kone viską, ką matome aplink save, pradedant kompiuteriais ir baigiant vaistais. Kalbant konkrečiau apie astronomiją ir astrofiziką, ji padėjo atrasti inertines dujas (=> neoninės lempos), branduolines sąveikas (=> atominė energetika), netgi gravitacijos teorija buvo išvystyta didele dalimi astronominių stebėjimų dėka.

Pavadinimas tai klaidingas. Tvirtina, kad 1:12 gali turėti. O straipsnyje rašo, kad po susidūrimo 1:12 tikimybė, kad gali susidaryti O kaip pati susidūrimo tikimybė? Kad kūnai skries artimomis orbitomis. Įvertinkit šitą ir "paplitimas" sumažės iki 1:500