„Šis objektas nepanašus į nieką, ką esame matę anksčiau.“ Kažkas kosmose skleidžia keistus signalus ()
Astronomai aptiko paslaptingą objektą, iš kosmoso gelmių skleidžiantį keistus signalus, ir jie neturi jokio supratimo, kas tai yra.
© NASA/CXC/SAO/N. Wolk iliustr. (Atvira licencija)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Objektas, pavadintas ASKAP J1832–0911, kartą per 44 minutes, skleidžia dviejų minučių ilgumo radijo bangų ir rentgeno spindulių impulsus.
Australijos kvadratinio kilometro masyvo teleskopo (Australian Square Kilometre Array Pathfinder, ASKAP) ir NASA rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ aptikti keisto pobūdžio pasikartojantys signalai šiuo metu yra nepaaiškinami, o šią kosminę paslaptį įminus, pasak ją aptikusių mokslininkų, būtų galima atskleisti naują fiziką. Komanda savo išvadas gegužės 28 d. paskelbė žurnale „Nature“.
„Šis objektas nepanašus į nieką, ką esame matę anksčiau, – sako pagrindinis tyrimo autorius ir Kertino universiteto (Australija) astronomas Andy Wangas. – ASKAP J1831–0911 gali būti magnetaras (mirusios žvaigždės branduolys su galingais magnetiniais laukais) arba tai gali būti žvaigždžių pora, esanti dvinarėje sistemoje, kur viena iš jų yra stipriai įmagnetinta baltoji nykštukė (mažos masės žvaigždė evoliucijos pabaigoje).“
|
„Tačiau net ir šios teorijos iki galo nepaaiškina to, ką stebime, – pastebi jis. – Šis atradimas gali reikšti naujo tipo fiziką arba naujus žvaigždžių evoliucijos modelius.“
ASKAP J1832–0911 yra ilgo periodo pereinamasis reiškinys (angl. long-period transient, LPT) – retų ir ekstremalių astrofizikinių įvykių, kurie tarsi kosminiai švyturiai skleidžia radijo bangų pluoštus, klasė. Pirmą kartą aptik3 2022 m., iki šiol astronomai yra sukatalogavę dešimt LPT.
Skirtingai nuo tradicinių pulsarų, kuriuos sukuria neutroninės žvaigždės ir kurie skleidžia radijo signalus kas kelias sekundes ar milisekundes, LPT impulsus skleidžia minučių ar valandų intervalais – anksčiau buvo manoma, kad toks laikotarpis neįmanomas. Dėl to astronomams tapo paslaptimi, kodėl šie signalai ir kaip jie gali atsirasti ir nunykti dideliais ir reguliariais intervalais.
Aptikę signalus ASKAP teleskopu, tyrėjai kreipėsi į „Chandra“ rentgeno spindulių observatoriją (kuri atsitiktinai buvo nukreipta į tą patį dangaus lopinėlį), kad dar kartą patikrintų tai, ką rado. „Chandra“ stebėjimai patvirtino ASKAP J1832–0911 buvimą, taip pat pirmą kartą rentgeno spinduliuose aptiko LPT.
„Atradę, kad ASKAP J1832–0911 skleidžia rentgeno spindulius, pasijutome tarsi radę adatą šieno kupetoje, – prisimena A. Wangas. – ASKAP radijo teleskopas turi platų naktinio dangaus apžvalgos lauką, o „Chandra“ stebi tik nedidelę jo dalį. Taigi, pasisekė, kad „Chandra“ tuo pačiu metu stebėjo tą pačią naktinio dangaus sritį.“
Astronomai mano, kad vienu metu radijo bangas ir rentgeno spindulius skleidžiančio LPT aptikimas gali suteikti jiems vertingą užuominą apie tai, kas visa tai skleidžia – nes dabar bet kuri teorija, paaiškinanti objektą, turi atsižvelgti į abiejų tipų spinduliavimą.
Kad būtų galima surinkti daugiau dėlionės dalių, tyrėjai siūlo atlikti daugiau aptikimų naudojant radijo ir rentgeno spindulių teleskopų poras.
„Aptikus vieną tokį objektą, galima daryti prielaidą, kad jų yra daug daugiau, – sako antrasis autorius, Katalonijos kosmoso tyrimų instituto Ispanijoje astrofizikas Nanda Rea. – Jo pereinamojo rentgeno spinduliuotės srauto atradimas atveria naujas įžvalgas apie jų paslaptingą prigimtį“.
Parengta pagal „Live Science“.
