Ar vis dėlto kas nors gali ištrūkti iš juodosios skylės?

kažko pasigedau straipsnyje.

Matai cia daugiau tera tyrimo pristymas ar santrauka. Nori visko mokek ten 400 ar 500 doleriu mokslinio zurnalo prenumeratai

http://arxiv.org/PS_cache/arxiv/pdf/110 ... 2326v2.pdf

Is tiesu labai logiska, bet jeigu skristum i tuos (mano megstamiausius) objektelius, tai tik pasiustum koordinates, atsisveikinimo rasteli ir Beje, jei informacija gali tik istrukti, reiskia patekti nagali (nebent imtumemes baltuju skyliu, kurios egzistuoja tik teoriskai), todel tiketis kokiu signalu, manau, nereiketu...

Ar kartais nebuvo atliktas bandymas, kurio metu lazeris viršijo šviesos greitį keliasdešimt ar kelis šimtus kartų? Skeptikai teigė, kad nors lazeris ir viršijo greitį jis "nenešė" informacijos, nes ji negali viršyti fundamentalaus greičio limito. Dabar teigiama, kad informacija vis dėl to gali viršyti šį "greitį". Nenoriu nuskambėti pernelyg kvailai ar naiviai, bet ar gali būti, kad tai vienas žingsnis link tachionų atradimo?

girdėjau Chuckas kartą ištrūko iš juodosios skylės ;D

Kiek man teko skaityti, tai buvo tiesiog pasiektas didesnis už šviesą lazerio bangos fazės ir grupinis greičiai. Nors paprastai būtent grupinis greitis nurodo informacijos perdavimo greitį, šiuo atveju buvo kitaip (dabar neatsimenu detalių) ir informacija buvo perduodama lėčiau, nei šviesa. Žinoma, mano žinios gali būti ir pasenusios, bet abejoju, ar tokios žinios, kaip informacijos perdavimas virššviesiniu greičiu, būtų prasprūdusios pro daugumos pasaulio naujienų kanalų ausis ir akis

Informacija juk nera kazkoks fizikinis reiskinys, reiketu kalbeti apie informacijos neseja kuris gali istrukti is juodosios skyles. Na o informacija apie juoduju skyliu egzistavima mes gauname pagal ju gravitacija. Taigi teoriskai juodojoje skyleje generuojant gravitacijos impulsus galima butu uzkoduoti kazkokia informacija kuri paspruktu is juodosios skyles. cia ir be dideliu tyrimu aisku.

Šiais laikais visa informacija apie astronominius reiškinius mus pasiekia elektromagnetinių bangų, arba kitaip tariant - fotonų srautų, pavidalu. O tai jau yra objektai, kurių ištrūkimas iš juodosios skylės yra reikšmingas. Net ir apie juodųjų skylių gravitaciją sprendžiame pagal fotonus, atėjusius iš aplink juodąją skylę besisukančių žvaigždžių arba dujų. Na o gravitacinės bangos kol kas nėra aptiktos, taigi neaišku, ar jose galima užkoduoti kokią nors informaciją, sudėtingesnę nei tų pačių juodųjų skylių (ar kitų labai tankių ir masyvių objektų) judėjimas.

As nesu fizikas, gal galit paaiskint kokia ten "Informacija" gali istrukt is juodosios skyles? "Vis dėlto tyrimas, kurį atliko profesorius Samuelis Braunsteinas kartu su kolega Manasu Patra, iškelia mintį, jog ." O mano manymu is juoduosios skyles joks obejektas negali istrukt, nes viskas kas patenka i ja. Atomai tiesiog sumaisomi, suskaidomi, sukuriami nauji elementai ir pns. Kai juodoji skyle prisipildo, jinai nustoja siurbti ir tampa zvaigzde.

Truputį supainiojai laiko seką - žvaigždės virsta juodosiomis skylėmis, o ne atvirkščiai

Na taip graviatcija yra ne bangos o jega ir jos del didelio atstumo negalime tiesiogiai stebeti todel ir stebim fotonus bet jiems visai nereikia patekti ir istrukti is juodosios skyles kad gautume informacija.Tarkim juodosios skyles viduje dalis materijos perkeliama is tasko A i taska B - pasislenka mases centras ir tai jau bus pastebima jos isoreje.

ka norejau pasakyti kad pacios gravitacijos jegos vektoriaus pokytis jau galetu nesti infornacija jei kazkas skyles viduje sugebetu stumdyti mases centra ar kitais mums nezinomais budais ta jega valdyti. gravitacijos jega juk praeina per ivykiu horizonta pati ji ir sukuria ir veikia isoreje esancius objektus.

Pagal dabartinį supratimą, juodoji bedugnė vienalytė, visi netolygumai yra tik jos paviršiuje. Dėl gravitacijos - galima sakyti, juodoji bedugnė elgiasi taip, lyg visa jos masė būtų sukaupta paviršiuje, o ji pati būtų tuščiavidurė sfera. Dar Niutonas yra įrodęs, kad išoriškai sferos gravitacija yra tokia pati kaip vienalyčio tokios pat masės rutulio, arba kaip kūno, kurio visa masė sukaupta jo centriniame taške. Todėl, nors juodosios bedugnės masė pasiskirsčiusi tolygiai visame tūryje, iš gravitacijos (kaip ir bet kokios kitos sąveikos) galime spręsti tik apie įvykius jos paviršiuje. Tuo aprašytas tyrimas ir ypatingas, kad jis galbūt parodo, jog informacija gali ištrūkti "iš giliau".

Tą Niutono teoremą galima pasakyti ir truputį labiau apibendrintai - bet kokio sferiškai simetriško kūno kuriamas gravitacinis laukas to kūno išorėje yra toks pat, kaip ir tokios pačios masės taško, esančio nagrinėjamo kūno centre. Nežinau, ar tai suprantamiau, negu tai, ką tu parašei - tik papildžiau

Dėl Niutono sferų gravitacijos dėsnio - paaiškinimas paprastesnis ir aiškesnis, tik nutolęs nuo konteksto. Esmė, kad visi idealūs rutuliai pagal jų gravitaciją niekuo nesiskiria nuo sferų ar taškinių kūnų, todėl iš gravitacijos nieko negalime pasakyti apie įvykius juodosios bedugnės gelmėse. Arba, jei ir užfiksuotume kažkokį netolygumą, tai negalėtume nuspręsti, ar jis įvyko paviršiuje, ar giliau. Čia tokie daugiau filosofiniai pasvarstymai "kas būtų". Ir pati aprašyto tyrimo mintis atrodo absurdiškai. O jei ji teisinga?