Mėnulis jaunesnis nei lig šiol manyta (2)
Mėnulio uolienų analizė rodo, kad Žemės palydovui yra 4,36 mln. metų – maždaug 200 mln. metų mažiau nei manyta iki šiol.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauji skaičiavimai gauti datuojant švino ir neodimio izotopus, rastus geležies anortozito – plutos uolienos, susidarančios iš magmos – pavyzdžiuose.
Mėnulio kilmės teorijoje daroma prielaida, jog jis susidarė, kai su jauna Žeme susidūrė stambus planetos dydžio objektas.
Išsilydžiusi medžiaga – magma, kuri išsiskyrė šio didžiulio susidūrimo metu, pamažu vėso, sudarydama uolėtą, skurdų ir beorį Žemės palydovą.
„Neįprastai „jauno amžiaus“ mėginys iš Mėnulio reiškia, kad arba Mėnulis sukietėjo daug vėliau, nei rodo ankstesni skaičiavimai, arba kad reikia pakeisti mūsų visą Mėnulio geocheminės istorijos supratimą“, – kalbėjo Richardas Carlsonas iš Carnegie mokslo instituto Vašingtone.
Jei skaičiavimai teisingi, jie leidžia manyti, kad seniausios plutos tiek Mėnulyje, tiek Žemėje, susidarė maždaug tuo pačiu metu – netrukus po didelės katastrofos.
Šie duomenys sutampa su panašiais cirkonų, rastų vakarų Australijoje, datavimo tyrimais. Manoma, kad tai yra seniausi Žemėje rasti mineralai.
Neseniai informavome, jog iškelta nauja prielaida apie Mėnulio susidarymą – tikėtina, jog kadaise aplink Žemę sukosi du mėnuliai, kurie susidūrė, o katastrofos metu susiformavo dabartinis Mėnulis.
