Kosmose gimė monstras? Mokslininkai apstulbę: „Tokio dalyko anksčiau niekada nematėme“ ()
Paaiškėjo, kad tam tikri reiškiniai, kuriuos laikėme gerai pažįstamais, gali turėti visiškai kitą pusę.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šių metų liepos mėnesį astronomai buvo liudininkais to, kas verčia iš naujo peržiūrėti mūsų ankstesnius įsitikinimus apie tai, kaip veikia Visata. Paaiškėjo, kad tam tikri reiškiniai, kuriuos laikėme gerai pažįstamais, gali turėti visiškai kitą pusę.
Įprasti gama spindulių pliūpsniai dažniausiai trunka tik dalį sekundės, kartais kelias minutes. Šį kartą mokslininkai stebėjo aktyvumą, kuris tęsėsi neįtikėtinai ilgai – beveik visą parą. Šis reiškinys, pavadintas GRB 250702BDE, apverčia mūsų supratimą apie kosmines sprogstamąsias šviesas aukštyn kojomis ir kelia naujus iššūkius astrofizikams.
Neįprastas gama spindulių pliūpsnis. Sulaužė visas iki šiol galiojusias taisykles
Gama spindulių pliūpsniai laikomi energetiškiausiomis sprogstamosiomis reakcijomis Visatoje. Jie dažniausiai susidaro masyvių žvaigždžių gyvenimo pabaigoje, kai jos susitraukia, formuodamos juodąsias skyles arba neutronines žvaigždes. Klasikiniai modeliai teigia, kad tai yra vienkartiniai reiškiniai: po staigaus sprogimo šaltinis išnyksta. GRB 250702BDE elgėsi visiškai kitaip. Vietoj vienkartinio impulso teleskopai užfiksavo pakartotinių gama spindulių emisijų seriją.
|
Antonio Martin-Carrillo, astrofizikas iš „University College Dublin“, sako:
„Gama spindulių pliūpsniai yra katastrofiški įvykiai, todėl tikimės, kad jie vyksta tik kartą, nes šaltinis, kuris juos sukėlė, neišgyvena dramatiško sprogimo. Šis įvykis mus nustebino ne tik dėl pakartotinio galingo aktyvumo, bet ir todėl, kad jis atrodė periodiškas – tokio dalyko anksčiau niekada nematėme.“
Pirmieji signalai buvo užfiksuoti liepos 2 d. NASA priklausančio Fermi kosminio teleskopo. Tačiau, kai mokslininkai išanalizavo duomenis iš kitų prietaisų, paaiškėjo, kad Kinijos rentgeno teleskopas „Einstein Probe“ aktyvumą užfiksavo jau diena anksčiau. Tai reiškė, kad reiškinys tęsėsi beveik 24 valandas be pertraukos. Į veiksmą įsitraukė „Extremely Large Telescope“, esantis Čilės Atakamos dykumoje. Iš pradžių manyta, kad sprogimas įvyko mūsų galaktikoje, tačiau optiniai stebėjimai parodė visiškai kitą kilmę. Galiausiai Hubble kosminis teleskopas patvirtino, kad šaltinis yra už Paukščių Tako ribų, dar labiau pabrėžiant įvykio neįprastumą dėl išlaisvintos energijos masto.
Dvi mokslo hipotezės. Milžiniškos žvaigždės mirtis ar paslaptinga juodoji skylė?
Mokslininkai siūlo du galimus scenarijus, paaiškinančius šį neįprastą reiškinį. Pirmasis numato išskirtinai masyvios žvaigždės, net 40 kartų sunkesnės už Saulę, mirtį, bet ypatingomis sąlygomis.
„Jeigu masyvi žvaigždė žuvo kaip įprastuose gama spindulių pliūpsniuose, tai turėjo būti ypatinga mirtis, kai tam tikra medžiaga vis dar maitino centrinį mechanizmą“, – aiškina Martin-Carrillo.
Antra hipotezė atrodo dar egzotiškesnė. Tai galėjo būti potvyninis žvaigždės sunaikinimo įvykis, kai žvaigždė – tikėtina baltoji nykštukė – buvo sunaikinta juodosios skylės. Bet ne bet kokios.
„Skirtingai nuo įprastų potvyninio sunaikinimo įvykių, šio sprogimo savybių paaiškinimui reikėtų neįprastos žvaigždės sunaikinimo dar neįprastesnės juodosios skylės, tikriausiai ilgai ieškotos tarpinės masės juodosios skylės“, – priduria tyrėjas.
Tarpinės masės juodosios skylės – tai objektai, kurių egzistavimas iki šiol daugiausia buvo teorinis. Jie turėtų būti didesni už žvaigždžių kolapso juodąsias skyles, bet mažesni už supermasyvius galaktikų centrų „monstrus“. Jei GRB 250702BDE iš tikrųjų atsirado dėl tokio objekto, tai būtų pirmas tvirtas įrodymas apie jų egzistavimą. Kaip pažymi patys mokslininkai, kiekviena iš galimybių būtų unikali, todėl šis įvykis yra ypatingai išskirtinis.
Reikšmė astrofizikai. Pabaiga įprastoms schemoms
Atrastas reiškinys verčia peržiūrėti pagrindinius gama spindulių pliūpsnių teorinius pagrindus. Dešimtmečius buvo kuriamos teorijos, kad tai vienkartiniai įvykiai. Dabar paaiškėja, kad Visata gali generuoti ir jų „ilgalaikes“ formas.
Tyrimai, publikuoti žurnale „The Astrophysical Journal Letters“, yra tik pradžia tolesnių analizų. Mokslininkai tęsia stebėjimus, bandydami nustatyti tikslią šaltinio vietą ir įvertinti bendrą energiją, išlaisvintą per šį nepaprastą įvykį. Duomenų archyvuose tikrai prasidės paieškos panašių signalų, kurie galėjo būti nepastebėti tradiciniais analizės metodais.
Martin-Carrillo reziumuoja:
„Vis dar nežinome, kas tai sukėlė ir ar kada nors galėsime tai tikrai nustatyti, bet šie tyrimai žengė milžinišką žingsnį į priekį siekiant suprasti šį nepaprastai neįprastą ir įdomų objektą.“
